Negana to, dalyje didmiesčių smarkiai vėluoja kompensacijos už šildymą – vis dar nagrinėjami 3 mėnesių senumo prašymai. Šilumininkai prognozuoja, kad artimiausių mėnesių sąskaitų dydžiai priklausys nuo orų.
Velžio kaime Panevėžio rajone gyvenanti Genovaitė gauna 433 eurų pensiją. Senjorė rodo 103 eurų sąskaitą už šildymą bei karštą vandenį. Pasakoja, kad daug pinigų šiuo metu išleidžia vaistams, dėl to šventėms mažai kas beliko.
Mat Genovaitė šiemet negavo kompensacijos už šildymą: „Dabar visai nedaug liko. Išgyvensi, nemirsi. Prisipirkau valgyti, išgyvensiu, bet švenčių tai nėra. Nueini į parduotuvę, žiūri akcijas, ką daryti.“
Negana to, namuose šaltoka: „18 dar nei vieną dieną nebuvo. Visą laiką 17, 16. Nežinau, kodėl šiemet taip yra. Būdavo kai kada šilčiau.“
Kol Panevėžio rajono gyventojai už kilovatvalandę šilumos moka 24 centus, Panevėžyje kaina mažesnė, beveik 10 centų už kilovatvalandę. Panašius kainų skirtumus galima matyti ir Lietuvos pajūryje.
Štai Klaipėdoje viena kilovatvalandė šilumos kainuoja beveik 9 centus, o štai Palangoje kaina didesnė – siekia beveik 15 centų:
„Labai didelės sąskaitos, labai didelės sąskaitos, nežinau kodėl, biokuru lyg kūrena. Jeigu butas 64 kvadratų, gaunasi sąskaita apie 200 eurų.“
„Dabar gavau 139 eurus už tris kambarius. Nuo kito mėnesio man kompensacija priklauso, kadangi pensininkė esu.“
„Šiais metais didžiulis skirtumas tarp atskirų miestų ir savivaldybių susidarė dėl kuro struktūros, nes gamtinių dujų kaina yra kelis kartus didesnė už biokuro. Jeigu įmonė naudoja daug gamtinių dujų net ir skysto kuro jos šilumos kainos bus gerokai didesnės nei tų miestų, kurie naudoja vien biokurą“, – aiškina Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Mažiausiai už šildymą moka Utenos gyventojai. Čia kilovatvalandės kaina nesiekia nė 8 centų. Daugiausiai – Vilniaus rajone, kur bendrovės „Nemėžio komunalininkas“, kaina tris kartus didesnė.
„Dideli miestai dėl masto ekonomikos su panašia kuro struktūra moka gerokai mažiau negu mažesni miesteliai, kur vartotojų tankis ir parduodamų kilovatvalandžių kiekis yra mažesnis“, – teigia V. Lukoševičius.
Gyventojams šildymo sąskaitų naštą padeda pakelti kompensacijos už šildymą, tačiau didžiuosiuose miestuose dar nebaigti tvarkyti gyventojų dokumentai.
Sudėtingesnė situacija Klaipėdoje, kur prašymų pustrečio karto daugiau nei įprasta: iš viso 11 tūkstančių. Sprendimus žino 55 procentai besikreipusių gyventojų. Kiti prašymai arba nagrinėjami, arba laukia savo eilės.
„28 procentai prašymų – apie 3100 – dar nėra paimti nagrinėti. Yra prašymų dar ir rugsėjo mėnesio. Dalis, kurie nėra paimti nagrinėti. Atsilikimas yra beveik 2 mėnesiai su viršumi. Per mėnesį, žiūrėjom, mes apie 2000 prašymų išnagrinėjam. Kiek sako senos darbuotojos, per visą darbo praktiką tokių eilių nėra buvę“, – tvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė Gina Vilimaitienė.
Pati sudėtingiausia situacija Vilniuje, kurios savivaldybės pastate demonstruojamas sostinės laimės indeksas vidurdienį muša žemumas. Čia, nors šiluma viena pigiausių visoje Lietuvoje, už vieną kilovatvalandę reikia sumokėti 8 ir 47 šimtąsias cento, tačiau eilės dėl šilumos kompensacijų pačios didžiausios, siekia tris mėnesius.
„Iš viso šį šildymo sezoną yra pateikta kiek daugiau nei 60 tūkstančių prašymų, iš jų pusė – apie 30 tūkstančių – jau ir yra išnagrinėti. Šią savaitę yra nagrinėjami rugsėjo 28–30 dieną pateikti prašymai. Prašymų pateikta rekordiškai daug, dirbame maksimaliai greitai, net ir savaitgaliais, nes rugsėjo–spalio mėnesį per dieną buvo pateikiama daugiau negu tūkstantis prašymų, o skyrius yra pajėgus apdoroti apie 600“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus patarėja Viktorija Filipovaitė.
Nors savivaldybės stengiasi, panašu, kad gyventojams teks tiesiog pakentėti ir sulaukti savo eilės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija viešai aiškina, kad kitais metais bus atliekami informacinių sistemų pakeitimai, kurie turėtų eiles sumažinti. Šiemet daliai gyventojų kompensacijos bus skiriamos atgaline data.
Nors Lietuvoje pagrindinis šilumos šaltinis biokuras, ateities šildymo kainos priklausys ir nuo dujų kainų.
„Tai yra konkuruojantys kurai. Paskutinė tendencija kai dujų kaina krito iki 100 ir mažiau eurų už megavatvalandę, tai biokuras irgi atitinkamai tuo laikotarpiu pigo“, – sako V. Lukoševičius.
„Tie, kas perka dabar gamtines dujas ar pirks artimiausiais mėnesiais, tos kainos yra gerokai mažesnės nei tos, kurias mes mokėjom šių metų vasarą. Labai greitai vystoma suskystintų gamtinių dujų infrastruktūra. Išdujinimo infrastruktūra, priimti sprendimai nustatyti kainų lubas, taip pat visos Europos sąjungos valstybės šiemet vartoja mažiau dujų ir dėl to, kad yra šiltesnis oras nei įprastai ir pramonės įmonės ieško būdų, kaip padidinti savo efektyvumą“, – kalba „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak šilumos tiekėjų, bendrovės turi pasirašiusios ilgalaikes biokuro tiekimo sutartis. Tai reiškia, kad kainos ateityje turėtų išsilaikyti panašios. Tačiau, jei staiga į Lietuvą atkeliautų stiprūs šalčiai, dalis bendrovių būtų priverstos kūrenti daugiau dujų.
„Šilumos kainą daugiau lems klimatas. Jeigu tik biokuro pritrūks fiziškai, nes neužtenka katilų galingumo šaltuoju laikotarpiu ir tenka jungti dujinius katilus, tada šilumos kainos šoktelėtų“, – aiškina V. Lukoševičius.
Šiuo metu gamtinių dujų kaina yra grįžusi į šių metų pradžios lygį, šokinėja aplink 80 eurų už megavaltvalandę kainą.
Dar karta pamatete konservu ir laisves pizduku mela.
