Statistikos departamentas praneša, kad balandžio 5 d. prasideda antrasis 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo etapas – gyventojų apklausa.
(Papildyta 11.50) Statistikos departamento specialistai teigia, kad už kiekvieną surašytą gyventoją surašinėtojams bus mokamas dviejų litų atlyginimas (neatskaičius mokesčių).
(Papildyta 10.30) Statistikos departamento teigimu, yra informacijos apie sukčiautojų bandymus prisidengti surašinėtojų vardu, tačiau oficialiai tokių nusikaltimų neužfiksuota.
Elektroniniu būdu susirašė ar buvo surašyta 1 mln. 39 tūkst. gyventojų ir 403 tūkst. būstų. Todėl dabar surašinėtojai lankys tuos būstus, kurių gyventojai e. surašyme nedalyvavo ar pateikė ne visus reikalingus duomenis, pvz., surašė ne visus būsto gyventojus ar neteisingai nurodė ryšius tarp jų. Gyvenamosiose vietovėse, kurių adresas nepilnas, pvz., be gatvės ar namo numerio, surašinėtojai taip pat užeis pasiteirauti, ar būsto gyventojai dalyvavo e. surašyme ir ar jų nereikia surašyti.
Įdarbinti 5899 surašinėtojai, beveik kas antras jų – buvęs bedarbis. Pasitelkiant surašymo darbuotojus, pirmenybė buvo teikiama teritorinėse darbo biržose įsiregistravusiems asmenims. Norintieji dirbti surašinėtojais po dviejų dienų intensyvių mokymų laikė testą, gerai jį išlaikiusieji buvo priimti dirbti. Surašymo darbuotojais dirbs gyventojai iš tų pačių gyvenamųjų vietovių, todėl ypač kaimo gyventojai surašinėtojus turėtų pažinoti.
Surašinėtojas prieš užeidamas apklausti gyventojo privalo parodyti darbuotojo pažymėjimą, patvirtintą teritorinės statistikos valdybos antspaudu ir prisegtą prie oranžinės spalvos juostelės su baltos spalvos užrašu „Surašymas 2011“. Surašinėtojas turi tamsiai žalią arba pilkšvą (su žalsvais šonais) portfelį su užklijuotu surašymo ženklu.
Vidutiniškai vieno būsto gyventojų apklausa truks apie 10–15 min. Surašinėtojas, pildydamas surašymo lapą, kiekvieno asmens klaus vardo, pavardės, asmens kodo, paprašys nurodyti gimimo vietą, santuokinę padėtį, išsilavinimą, gimtąją kalbą, kitas mokamas kalbas, pragyvenimo šaltinius, užimtumo statusą ar darbovietę ir jos pagrindinę veiklą. Siekiant turėti išsamią gyventojų migracijos statistiką, bus užduodami keli klausimai: kur asmuo gyveno metai iki surašymo – toje pačioje ar kitoje gyvenamoje vietovėje (mieste ar kaime) ar užsienyje, ar kada nors gyveno užsienyje ilgiau nei metus ir pan.
Taip pat bus prašoma nurodyti tautybę bei priskirti save kuriai nors religinei bendruomenei, tačiau į šiuos du klausimus gyventojas gali ir neatsakyti. Gyventojų surašymas – vienintelis išsamios ir tikslios statistikos apie šeimas ir namų ūkius šaltinis, todėl bus prašoma nurodyti ryšius su kitais namų ūkio nariais. Bus prašoma pateikti duomenis apie būstą: būsto tipą (ar gyvenama vieno buto name, ar daugiabučiame name ir pan.), kokia nuosavybė (privati, valstybės, savivaldybės ir kt.), naudingasis plotas, koks vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, pagrindinis šildymo būdas.
Psichologai: gyventojai bijo atsiskleisti
Pasak psichologės Dalios Dvareckytės, dalis gyventojų nenori atskleisti duomenų apie save. Specialistė pastebėjo, kad žmonės dažniausiai vengia pateikti tikrus duomenis, ypač apie finansinę situaciją, gautas pajamas. Bijoma tiek internetinių sukčių, tiek ir valstybės, kuri, žmonių manymu, gautus duomenis galėtų panaudoti kad ir papildomų mokesčių išieškojimui ir t.t.
Jai pritarė ir psichologas Olegas Lapinas. Pasak jo, ne visi gyventojai sąžiningai pateiks duomenis apie save. „Jau nuo seno žmonės stengėsi neatskleisti tikrųjų duomenų apie save. Jei anksčiau dėl represijų baimės žmonės slėpdavo religinius įsitikinimus, tautybę, politines pažiūras, tai šiuo metu dažniausiai slepiamos tikrosios pajamos“ – sakė O. Lapinas.
