Tyrimai parodė, kad didelio streso sąlygomis dirbantys žmonės būdavo mažiau pažeidžiami, jei turėdavo bent vieną artimą žmogų, draugą, su kuriuo galėdavo aptarti savo bėdas ir nuoskaudas.
Visi atsparūs žmonės pasižymi gebėjimu užmegzti ir palaikyti artimus santykius su bet kuriuo jų atžvilgiu geranoriškai nusiteikusiu asmeniu. Jie nuo mažens yra labai socialūs, geranoriški ir sugebantys užkariauti aplinkinių dėmesį bei simpatijas.
Praėjusiąją straipsnio dalį skaitykite čia.
Emocinis intelektas
Emocinis intelektas – tai gebėjimas efektyviai bendrauti, užmegzti ryšius su kitais žmonėmis, savo bei aplinkinių emocinių reakcijų suvokimas ir valdymas. Atsparūs žmonės paprastai pasižymi aukštu emociniu intelektu. Jie leidžia sau išgyventi ir išreikšti įvairius jausmus: pyktį, meilę, sielvartą, nepritarimą, ir daro tai laisvai ir garbingai.
Sužinojusi, kad serga krūties vėžiu, Agnietė leido sau verkti, pykti, juoktis, melstis, prašyti kitų sergančių moterų patarimų ir supratimo, tačiau didžiausias lūžis įvyko tuomet, kai ji suvokė, kad neturi apsimetinėti esanti laiminga, nes ji gali pasirinkti tokia būti keisdama savo pačios požiūrį į gyvenimą.
Kartais atsparieji gali ir neišreikšti tam tikrų jausmų, jei tiki, kad taip jiems patiems bus geriau. Jie žino, jog emocijos gali pasitarnauti kaip motyvacijos ir energijos šaltinis, tačiau priimdami galutinį sprendimą pirmiausia atsižvelgia ne į emocijas, o į savo vertybes ir jomis visuomet vadovaujasi.
Tikėjimas
Atsparieji yra nepataisomi optimistai ir ši savybė jiems padeda toleruoti prieštaravimus, netobulumą ir nežinomybę, o ištikus krizei paklausti savęs: „Ką aš pats galiu padaryti, kad ši situacija visiems mums gerai baigtųsi?“ Ištikusią krizę jie vertina tik kaip laikiną kliūtį, o ne viso gyvenimo tragediją. Kai įvykiai klostosi nepalankiai, jie nepriekaištauja sau ar aplinkiniams. Jie koncentruoja savo dėmesį ir pastangas ties dalykais, kurių nori, užuot svarstę, ko nenori.
Empatija
Tai gebėjimas pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis arba „įlįsti į kito kailį“ netgi tada, kai tas kitas yra tavo priešininkas, kitatikis ar tiesiog tau nemalonus asmuo. Empatiškas žmogus gali pasakyti: „Aš suprantu, kaip jautiesi, matau, kad tau sunku, žinau, jog turi priešingą nuomonę, bet vis tiek esu pasiruošęs su tavim kalbėtis, ieškoti kompromiso.“
Intuicija
Tai mūsų vidinis žinojimas, kurio atsparieji neignoruoja. Jie atidūs tam, ką sako jų kūnas, sapnai, ir klausia savęs: „Ką tai reiškia? Kodėl kai tik noriu tau papasakoti šią istoriją, man suspaudžia gerklę? Kodėl kai vyras žada daugiau nebegerti, man tarsi akmuo krūtinę užgula?“ Suvokę, kad jų vidinis balsas nesutinka su iš aplinkos gaunama informacija, jie pasitiki savo nuojauta ir dažniausiai nenusivilia.
Savigyna
Gebėjimas apsiginti, neleisti savęs skriausti ar nepelnytai bausti – svarbi atsparaus žmogaus savybė. Jis taikus, bet jei reikia, gali duoti stiprų atkirtį gindamas ne tik save, bet ir aplinkinius. Atsparusis lengvai atpažįsta melą ir neapsigauna, kai aplinkiniai bando manipuliuoti jo jausmais.
Kompetencija
Atsparus žmogus į nesėkmes žiūri kaip į iššūkį, o ne kaip į grėsmę ir gali pasakyti: „Tikrai nenorėčiau to dar kartą išgyventi, bet tai buvo pats geriausias dalykas, kuris man kada nors nutiko... Aš tiek daug išmokau...“
Jie supranta, jog visi išgyvenimai suteikia ir neįkainojamą patirtį, išmintį, kurios kitomis aplinkybėmis galbūt būtų tekę ilgai ieškoti. Tokie žmonės su amžiumi darosi stipresni, ramesni ir vis labiau savimi pasitikintys. Su kiekviena diena jie vis labiau džiaugiasi ir pasitiki gyvenimu.
Atsparumo ugdymas
Jei vis dar skaitote šį straipsnį, tikriausiai jau spėjote atrasti, kad ne visi jame išvardyti dalykai jums būdingi, tačiau nenusiminkite – ypač atsparių, kaip ir ypač talentingų, žmonių nėra daug. Visgi, galbūt ir mums, vidutiniokams, praverstų vieną kitą papildomą atsparumo kilogramą užsiauginti.
Iš tikrųjų, tai nėra taip sudėtinga, kaip iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. Jei nusprendei tapti atsparesnis, tiesiog pradėk elgtis taip, tarsi jau būtum atsparus, ir po kurio laiko iš tiesų toks tapsi. Trumpiau tariant, reikia tik panorėti, o po to padaryti... pradžiai bent mažyti žingsnelį savo tikslo link.
Atsparumas paprastai pasireiškia žmogui susidūrus su sunkumais, ištikus nelaimei. Taigi, mūsų šiuolaikinė krizė kaip tik tinkamas metas atsparumui demonstruoti, o kartu ir ugdyti. Pradėti galima nuo savo jausmų išsakymo. Galbūt jums gresia netekti darbo, pajamų šaltinio? Paimkite popieriaus lapą ir kurį laiką rašykite, kaip dėl to jaučiatės.
Rašykite, kol palengvės arba atsiras aiškus žinojimas, kas jums darosi. Jei yra galimybė, dabar pats laikas pasikalbėti su artimu draugu ar žmonėmis, pakliuvusiais į panašią situaciją ir taip pat ieškančiais išeities ir palaikymo. Keista, tačiau neretai mes turime daugiau jėgų ir išminties, kad palaikytume kitą nei patys save.
Kasdien atraskite laiko užsiimti jums malonia veikla. Galbūt dabar vėl galite sportuoti, klausytis seniai pamirštų muzikos įrašų ar po langais įrengti jaukų gėlyną. Tokia veikla padės jums greičiau atsikratyti niūrių minčių ir atgauti jėgas. Gal atsipalaidavus užplūs kūrybinės mintys ir jūs pamatysite tas darbo ir tobulėjimo perspektyvas, kurių anksčiau nepastebėdavote.
Prarastą pasitikėjimą savimi gali padėti atstatyti ir rašymas! Surašykite svarbiausius dalykus, kuriuos iki šiol esate padaręs (–iusi). Tai gali būti darbai, pasiekimai, kvalifikacijos kėlimas, gauti įvertinimai. Leiskite sau prisiminti, kiek daug jau nuveikėte, pasidžiaugti tuo, ką sugebate. Tik nelyginkite savęs su kaimynais, juk mūsų visų gyvenimo aplinkybės ir tikslai yra labiau skirtingi nei panašūs.
Pagaliau, paklauskite savęs: „Kas yra gero tame, kas man nutiko? Ko galiu pasimokyti? Kas man suteiktų stiprybės?“ Tai nėra lengvi klausimai, ir atsakymams į juos surasti kartais reikia daugiau laiko, tačiau jūsų pastangos būtinai atsipirks, kai jau galėsite nesijausdami auka sau pasakyti: „Džiaugiuosi, kad man tai nutiko, nes...“
P. S. O dabar vėl pažvelkite į šio straipsnio pavadinimą ir nuspręskite, kur padėsite kablelį.
Parengė psichologė Aušra Šūmakarienė