Naujausio „The Economist Intelligence Unit“ (EIU) atlikto pragyvenimo lygio tyrimo („Worlwide Cost of Living“) rezultatai atskleidė, kad Vakarų Europos šalys – brangiausios pasaulyje, rašo „The Economist“.
Europoje yra 8 iš 10 ir 14 iš 20 pačių brangiausių pasaulio miestų. Gyventi Osle, pragyvenimo lygio sąraše užimančiame pirmąją vietą, yra 32 proc. brangiau, nei Niujorke, kuris buvo pasirinktas tyrimo etalonu. Paryžius, Kopenhaga ir Londonas per praėjusius metus aplenkė Tokiją bei Osaką ir užėmė kitas tris vietas sąrašo pradžioje; lyginant su ankstesniais metais į priekį išsiveržė ir kiti dideli Europos Sąjungos miestai, teigia žurnalas. Tai aiškintina pirmiausia tuo, kad euras ir svaras sterlingų stipresni už dolerį ir jeną, nors daugelyje didžiųjų miestų prekės, įtrauktos į EIU sudarytą tyrimo krepšelį, pernai brango mažiau nei ankstesniais metais.
Pabrango ir Rytų Europos miestai, nors jie kur pas pigesni, nei Vakarų Europoje, pažymi „The Economist“. Maskvai atiteko abejotina garbė būti pačiu brangiausiu Rytų Europos miestu. Ji užima 26 vietą bendrame pasaulio miestų sąraše ir per vieną poziciją lenkia Niujorką, tuo tarpu Sankt Peterburgas kartu su Vašingtonu pasidalijo 44 vietą. Pačia pigiausia Rytų Europos sostine tapo Sofija, užėmusi 11 vietą iš 132 į sąrašą įtrauktų miestų (Baltijos šalių sostinių jame nėra – red.). Pragyvenimo lygis joje beveik dvigubai mažesnis, nei bet kuriame iš keturių pirmųjų sąrašo miestų. Pačiomis brangiausiomis naujųjų ES šalių sostinėmis tapo Praha (užėmusi 55 vietą ir aplenkusi Lisaboną), Varšuva (63 vieta) ir Budapeštas (92), smuktelėjęs per 15 pozicijų ir pasiekęs savotišką Europos miestų pigimo rekordą. Pragyvenimo lygis šiuose miestuose trečdaliu žemesnis, nei Niujorke. Jų pozicijų kaita reitinge atspindi didelius valiutos svyravimus, vykusius praėjusiais metais. Tuo tarpu Vakarų Europos miestai sąraše kyla kur kas tolygiau. Šiuo požiūriu rekordininke tapo Barselona, pakilusi išsyk per 4 pozicijas ir užėmusi 31 vietą.
Persikėlimo kaina
EIU atliktame tyrime remiamasi 177 standartinių prekių ir paslaugų, suskirstytų į 10 kategorijų, kainomis, nors šis rinkinys ir skiriasi nuo prekių krepšelio, kuris paprastai naudojamas infliacijos statistiniams skaičiavimams. Pavyzdžiui, į EIU sąrašą neįtrauktos buitinės technikos kainos. Ko gero dar svarbiau, kad šiame pragyvenimo lygio tyrime neatsižvelgiama į būsto kainą. Ji gali būti labai svarbi Londone, Paryžiuje, Dubline ar Madride, kur smarkiai pabrango nuoma, o būsto kainų augimas galėjo turėti įtakos vidutinėms prekių ir paslaugų kainoms. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad mažmeninių kainų svyravimas didžiausiuose Europos miestuose viršija oficialius infliacijos rodiklius.
Tačiau šis tyrimas neatspindi, kaip pasikeitė kiekvieno į jį įtraukto miesto gyventojų gyvenimo standartai, nes nebuvo atsižvelgta į darbo užmokesčio didėjimą, o valiutų svyravimai pranoksta didžiąją dalį metinių kainų pokyčių, rašo „The Economist“. Bet jis gali būti naudingas skaičiuojant potencialias išlaidas (išskyrus išlaidas būstui) tais atvejais, kai planuojama išvykti gyventi į užsienį, o taip pat vertinant poveikį, kurį atvykimas į gyventi į vieną ar kitą miestą gali turėti atlyginimo reguliavimo schemoms.
Atidus kainų nagrinėjimas neseniai persikėlusiems į kitą miestą gali atskleisti kainų anomalijas ir patarti, kaip geriau kontroliuoti biudžetą. Visoje Vakarų Europoje drabužiai brangūs, nors neatmestina, kad tai atspindi kraštutinį drabužių pigumą Niujorke, teigia žurnalas. Paryžiuje, kur pragyvenimas 30 proc. brangesnis, nei Niujorke, komunalinės paslaugos santykinai nebrangios, o alkoholiniai gėrimai ketvirčiu pigesni. Atvykusieji į Londoną (kuris 25 proc. brangesnis už Niujorką) gali sutaupyti, jei mes rūkyti, nes rūkalai čia 85 proc. brangesni. Dar brangiau toks įprotis atsieis Osle, pačiame brangiausiame pasaulio mieste. Persikėlusiems gyventi į Norvegijos sostinę taip pat neverta pirkti automobilio ar piktnaudžiauti važinėjantis taksi. Frankfurte užvis brangiausia pirkti drabužius, tačiau jo gyventojai gali sau leisti neišjunginėti šildymo, kuris čia dvigubai pigesnis, negu Niujorke. Savo ruožtu vakarėlis su alkoholiu ir cigaretėmis Kopenhagoje nepradegins skylės jūsų kelnių, įsigytų už gana kuklią kainą, kišenėje, tačiau finansiškai būtų kur kas racionaliau grįžti į namus pėsčiomis užuot važiavus taksi ir sumokėjus dvigubai brangiau nei Niujorke, pažymi „The Economist“.
