Dauguma šalies gyventojų nenori sezoninio laiko, tačiau politikai dėl laikrodžio sukinėjimo atšaukimo priversti dairytis į Briuselį. Seimas ragina pasinaudoti tuo, kad Europos Parlamento (EP) direktyva dėl vasaros laiko galioja iki šių metų pabaigos, ir atsisakyti sezoninio laiko kaitaliojimo. Tvirtinama, kad realių skaičiavimų ir tyrimų, įrodančių, jog dėl laiko keitimo gaunama ekonominė nauda, nėra. Priešingai, mokslininkai vis dažniau kalba apie žalingą poveikį sveikatai.
Siūlo nustoti sukioti laiką
Seimas patvirtino grupės parlamentarų parengtą rezoliuciją, kurioje siūloma nebesukioti laikrodžio rodyklių pavasarį ir rudenį bei palikti galioti vasaros laiką. Vyriausybė raginama suformuoti atitinkamą Lietuvos siūlymą Europos Komisijai (EK).
Rezoliucijoje tvirtinama, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į gyventojų nepritarimą nuolatiniam laiko kaitaliojimui, taip pat medikų tvirtinimus, jog sezoninio laiko kaitaliojimas daro žalą šalies gyventojų sveikatai, dėl to daugėja depresinių susirgimų ir savižudybių, didėja avaringumas.
Dėl sezoninio laiko atšaukimo Seimas pritarė dar dviem projektams. Parlamentaras Algimantas Dumbrava pateikė projektą, pagal kurį siūloma gyventi vasaros laiku. O Seimo narė Dalia Teišerskytė siūlo pasirinkti žiemos laiką.
Rudenį ir pavasarį laikrodžio rodyklė valandą į priekį bei atgal sukama atsižvelgiant į EP ir Tarybos direktyvą. Lietuva gyventi pagal Briuselio laiką nusprendė anksčiau nei tapo Bendrijos nare.
Direktyva dėl vasaros laiko galioja iki 2011 m. pabaigos. Įvertinus, kaip laikrodžio sukiojimas veikia ūkį ir žmonių sveikatą, bus apsispręsta dėl sezoninio laiko pratęsimo.
Laiko kaita – stresas organizmui
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2006 m. atlikto gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, daugiau nei 55 proc. apklaustųjų neigiamai atsiliepė apie vasaros ir žiemos laikų kaitaliojimus. Net 79 proc. respondentų nepritarė teiginiui, kad kaitaliojant laiką sutaupoma elektros energijos.
Pasaulio mokslininkai yra atlikę laiko kaitos poveikio sveikatai tyrimus. Štai Miuncheno universiteto mokslininkai nustatė, kad laikrodžių persukimas ir vasaros laiko įvedimas sutrikdo žmogaus vidinį biologinį ritmą. Švedijoje tyrimai parodė, kad pirmą savaitę po vasaros laiko įvedimo 5 proc. padaugėja miokardo infarkto priepuolių.
Šalies gyventojai dažnai kalba apie patiriamus nepatogumus. Mokytojai ir tėvai pastebi, kad įvedus vasaros laiką vaikai neišsimiega, būna išsiblaškę, pikti. Ypač sunku kaimo vaikams.
Gydytojai tvirtina, kad laiko kaita – stresas organizmui. Anot jų, sveiki žmonės lengviau prisitaiko prie šių pokyčių, tačiau jautresnius tai gali kur kas rimčiau paveikti. Medikai yra pastebėję, kad kaskart atsukus laikrodžio rodyklę padaugėja žmonių, besiskundžiančiu sutrikusia širdies veikla, padidėjusiu kraujospūdžiu, miego sutrikimais ir kt.
Siūlymą reikia pagrįsti tyrimais
Europos teisės departamentas yra pateikęs išvadą, kurioje nurodo, kad sprendimo dėl sezoninio laiko įvedimo ar jo atsisakymo priėmimas – ne valstybių narių kompetencijos reikalas.
EP ir Tarybos direktyvoje numatyta, kad laiko kaitaliojimą atšaukti gali Briuselis. Lietuvos Vyriausybė galėtų tik pasiūlyti EK pakeisti laiko kaitą reglamentuojančią direktyvą. Savo siūlymą atsisakyti sezoninio laiko reikėtų pagrįsti moksliniais tyrimais.
Antano Matulo manymu, Lietuva galėtų remtis pasaulio mokslininkų padarytomis išvadomis, kurias išanalizavo Higienos institutas.
„Tyrimai parodė, kad sezoninio laiko įvedimas neigiamai veikia organizmą. Tokio pagrįstumo pakanka. Mums reikėtų dar apklausti gyventojus, įsiklausyti į mokytojų, medikų nuomonę“, – sakė parlamentaras.
Europarlamentaro Zigmanto Balčyčio teigimu, Lietuvai vienašališkai vargu ar pavyktų atsisakyti laiko kaitaliojimo, nes tam pritarė EP ir Taryba, o valstybės narės neišreiškė pageidavimo netaikyti šios direktyvos.
„Dabar kalbama, kad direktyvą reikia peržiūrėti ir priimti vieną sprendimą dėl laiko, nes atskiroms narėms daryti išlygas būtų neprotinga“, – aiškino Z.Balčytis.
Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininko Algirdo Kazlausko teigimu, Lietuvai būtų geriau gyventi žiemos laiku, kuris mums artimesnis pagal geografinę zoną.
Vida Tavorienė
