Vis dėlto „Perlas Network“ Loterijų kategorijos įvaizdžio vadovė Justė Pažūsytė laimingo bilieto pirkėjo amžiaus atskleisti nesutiko. Mat laimėtojas stengiasi saugoti savo privatumą.
„Žmogus labai apsidžiaugęs, labai nustebęs, bet ir pasimetęs bei šokiruotas. Čia visiškai normalu, dažniausiai tokios ir būna pirmosios reakcijos laimėjus didelius pinigus“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo J. Pažūsytė.
Laimėjus daugiau negu metinę algą vienaip ar kitaip pakeičia žmogaus kasdienybę, tačiau ši suma, pasak psichologo Gedimino Navaičio, siūlo nepalyginamai daugiau galimybių.
„81 milijoną eurų iš esmės keičia gyvenimą ir ne tik artimiausius metus, bet taip pat atsiranda galimybė daryti įtaką visuomenei“, – sakė jis.
Tūkstantines sumas išleisti lengviau: „Būdamas sveiko proto, visus pinigus išleidau pats“
Tūkstančius eurų siekiančias sumas, jo vertinimu, laimėtojai dažniau išleidžia trumpalaikiams malonumams.
„Laimėjus 20 net ir 100 tūkstančių žmonės dažnai gali pasakyti: „Būdamas sveiko proto, visus pinigus išleidau pats“, – sakė jis.
Tikisi, jog laimėjimą panaudos atsakingai, esą tokius didelius pinigus iššvaistyti sunkiau.
„81 milijoną išleisti pramogoms, alkoholiui ar pralošti kazino, vargu, ar kam pasisektų, nes tokią sumą laimėjus, manau, laimėtojui kils klausimas, ką jis nori palikti po savęs. Reikia manyti, kad ir šitie milijonai gyvenimą pagerins, o kad sugadins, yra daug mažesnė tikimybė“, – tikino jis.
Neva laimingasis, net nusipirkęs kelis milijonus vertą namą, turės nemenką likutį savo sąskaitoje.
Psichologas: laimėjusiojo tapatybės paslėpti veikiausiai nepavyks
Tai, kad savo sąskaitą dešimtimis milijonų papildęs vyras tapatybės atskleisti nenori, psichologui atrodo protingas sprendimas.
„Šiuo metu labai neviešinti savo situacijos pasikeitimo yra protingas sprendimas, nes dėmesio būtų per daug ir gal net apsaugos reikėtų“, – tikino jis.
Visgi anksčiau ar vėliau vyrui esą reikės sau atsakyti, kur laimėtus pinigus panaudos. Štai tada, G. Navaičio manymu, tapatybės ir iš esmės pasikeitusios situacijos paslėpti veikiausiai nepavyks.
„Jeigu žmogus norės ką nors daugiau nuveikti: rengti vertingų knygų leidybą, restauruoti ką nors Vilniaus senamiestyje, paremti aukštąjį mokslą, tyrimus, mediciną, tai tikėtina, kad jam nepavyks likti visai nežinomam“, – svarstė psichologas.
Taip pat pamini, kad su laimėjimais atsiranda ir „pavydeininkų“, todėl pagrindo slėptis neva yra, bet ir laimėtojai gali perdėtai puikuotis laimėjimu.
Atskleižia, kur vertėtų išleisti pinigus
Tyrimas su loterijų Lietuvos laimėtojais, laimėjusiais daugiau nei vienerių metų pajamas parodė, kad pirkti daiktus laimėtojams atneša mažiausiai laimės.
„Natūralu, kad patys nuostabiausi batai ir rankinė po pusmečio jau vargu, ar smarkiai džiugins“, – pažymėjo G. Navaičio.
Išskiria, koks loterijoje laimėtų pinigų panaudojimas suteikia daugiausiai laimės. Lygino 4 pagrindinius pinigų panaudojimo būdus.
„Už pinigus ne taip ir daug jau galima įsigyti, tik daiktų, naujų įspūdžių, kaip kelionių, teatrų, koncertų, taip pat santykių, t. y. pasirūpinti vaikais, mylimais žmonėmis, o sėkmingiausias variantas – įsigyti kompetencijų, pirkti žinias ar mokymus. Taip pat labai gerai visa tai sujungti, pavyzdžiui, išvažiuoti su draugais į jogos mokyklą Indijoje“, – pavyzdį pateikė ekspertas.
Loterijos laimėtojų fizinė sveikata linkus blogėti
Kaip tvirtino G. Navaitis, psichologinė sveikata, pasitikėjimas savimi daugumos loterijų laimėtojų paprastai išauga, bet fizinė sveikata pablogėja.
„Daugiau pinigų atsirando geriems cigarams ir geram alkoholiui, persivalgymui, todėl ir pablogėja truputį. Čia geras priminimas, kad sveikata galima rūpintis ir neturint daug pinigų“, – pridūrė jis.
Psichologas, remdamasis tyrimu pagal Liušerio spalvų testą, išskyrė žmones, kokie dažniausiai perka loterijos bilietus.
„Pagal spalvų pasirinkimą galima pasakyti, kad perkantys loterijos bilietus yra labiau aktyvūs žmonės, yra labiau orientuoti į aplinkinių nuomonę, siekia aukštesnio statuso, populiarumo, taip pat šioje grupėje yra daugiau kūribingų žmonių, lyginant su neperkančiais“, – paaiškino tyrimą ekspertas.
Pasak jo, 45-55 proc. visų gyventojų perka loterijos bilietus.