Ledinyje „Balsas.lt savaitė“ šį kartą skaitykite apie saugomų liudytojų bei nukentėjusiųjų gyvenimus, kurie kruopščiai slepiami po grifu „slaptai“. Valstybės saugomi liudytojai vis dažniau reiškia pretenzijas jų apsauga besirūpinančios struktūros valdžiai.
Prieš pasitraukdama iš Lietuvos garsiosios Kauno pedofilijos istorijos veikėja Laimutė Stankūnaitė, buvusi velionio garliaviškio Drąsiaus Kedžio gyvenimo draugė, viename iš šalies dienraščių tiesiai pareiškė:
„Pirmas dalykas, dėl ko mums pritaikyta apsaugos programa, yra saugumas. Grėsmė mano ir dukrelės gyvybei, matyt, išliks dar ilgai, nes ne viskas iki galo išsiaiškinta šioje tragiškoje byloje, kur tiek daug nelemtų mirčių. Prokurorams nebekyla abejonių, kas nužudė mano seserį ir teisėją Joną Furmanavičių.
Bet ne visi taškai sudėlioti Drąsiaus Kedžio, Andriaus Ūso, Vaido Milinio mirčių tyrimuose. Juk aš likau vienintelė gyva, nors D. Kedžio buvau pasmerkta mirti pati pirmoji. Likti Lietuvoje ir visą gyvenimą bijoti? Nebegaliu gyventi triušio gyvenimo.“
Kiek šiuo metu yra Lietuvos piliečių, kuriems skirta valstybės apsauga ar jos įgaliojimai perduoti kitos šalies apsaugos tarnyboms, nė vienas iš „Balsas.lt savaitės“ pašnekovų negalėjo atsakyti, nes tai – valstybės paslaptis. Už jos atskleidimą gresia Baudžiamajame kodekse numatyta bausmė. Kai kuriais atvejais – net laisvės atėmimas.
Plačiau apie situaciją su saugomais liudytojais ir daug kitų temų skaitykite šios savaitės leidinyje „Balsas.lt savaitė“.
