Kiekviena sodyba savaip unikali. Šeimininkų pasaulėjautą dažnai atspindi trobesiai, kiemas, augalai. Užtenka kelių minučių ir aišku, kam šeimininkai teikia pirmenybę – prabangai ar harmonijai su gamta.
Nijolė Baronienė
Alantos girios pašonėje Piešiškių kaime besiglaudžianti Felikso Laivio sodyba stebina paprastumu ir ramybe.
Stresas tik į naudą
Nežinia, kuo pavergia sodybos šeimininkas Feliksas, tačiau ne vienas jo paakintas išsiauna ir, nepaisydamas gruodo ar sniego, kartu su Feliksu bėga iki tvenkinio. Tik taip, pasak energija trykštančio vyro, vandenyje pamerkus kojas ir rankas, galima atsikratyti kasdienybės rūpesčių kupros. Tik, pasak F.Laivio, nereikia baimintis, kad gausi slogą. Nedidelis stresas organizmui naudingas. Svarbu, kad būtų teigiama emocija. O kaip ji gali būti kikokia, kai šalia – nuolat besišypsantis sodybos šeimininkas. Jis kiekvieną dieną vaikšto basas, maudosi tvenkinyje, o energijos ir sveikatos semiasi iš gamtos. Tiesa, pirtelėje Feliksas sau ir kitiems padeda atsikratyti, ko nereikia, ir pasiimti tai, ko reikia.
Dalelė „bio“
Fiziko išsilavinimą turintis F.Laivys dabar save laiko biofiziku. Kai kas jį pavadina ir mistiku. Vyras papasakojo, kaip nutiko, kad jo profesijos pavadinime nejučia atsirado „bio“. „Kiek laiko, kai dar buvau jaunas, Vilniuje dirbau vienoje medicinos įstaigoje. Mano pareiga buvo pasirūpinti sudėtinga aparatūra, skirta donorų organų gyvybei palaikyti. Tada ir pradėjau domėtis, kas vis dėlto yra ta gyvybinė energija. Pradėjau gilintis į žmonių instinktus, į galimybę išgyventi sunkiausiomis sąlygomis. Tada supratau, kad esame tik visumos dalelė, kad žmogus gali išgyventi tik darniai sugyvendamas su savimi ir pasauliu“, – atviravo pašnekovas. Nieko nuostabaus, kad miesto asfalte jis neįleido šaknų. Jau 1977 m. Feliksas su šeima įsikūrė gražiame Molėtų krašte.
Akivaizdus skirtumas
Savo rankomis vyras statė mūrinuką Naujasėdžio kaime. Buvo metas, kai jis laikė daug gyvulių, užsiėmė daržininkyste. Turėjo net 10 arų dydžio agurkų šiltnamį. Tada jis pastebėjo, kad agurkai – ypatingi augalai. Ne todėl, kad greitai auga ir gausiai dera, o todėl, kad ypač jautriai reaguoja į žmogaus skleidžiamos energijos lauką. „Pradėjau eksperimentuoti: viena agurkų eile nuo pat sėklelės iki daigo sodinimo į dirvą rūpinausi aš, o kita – tuomet kartu triūsę mano šeimos nariai. Skirtumas buvo akivaizdus. Mano sodinti agurkai viskuo pranoko sodintus kitų. Skyrėsi net agurkų skonis. Tai pastebėjo ir Molėtų turgaus pirkėjai. Taigi, įsitikinau, kokie sudėtingi organizmai yra augalai, kaip jie jautriai reaguoja į žmogaus biolauką“, – sakė Feliksas. O kai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę jis su žmona Rimvyda pradėjo šeimininkauti dvidešimtyje hektarų savos žemės, kurios pusė apaugusi nuostabiu mišku, pajuto visaverčio gyvenimo džiaugsmą.
Ypatinga vandens stichija
Atradimais, kurių galima patirti tik gamtoje, F.Laivys keturioliktus metus dalijasi su visais norinčiaisiais prisiliesti prie tikrųjų vertybių savo kaimo turizmo sodyboje. Tiesa, ji ženklinama tik dviem gandrais, tačiau vasarą joje varlinėja ne vienas tikras gandras. Sodybos kieme auga šimtametės pušys, o pakalnėje, pasak Felikso, telkšo gyvojo vandens, kurį maitina šaltiniai, tvenkiniai. Netoliese teka Virintos upė. Prie pat sodybos esančios natūralios užtvankos akmenis per ledonešį nustumia lytys, tad vasarą tenka kviestis į talką tvirtų vyrų, padėsiančių grąžinti juos į vietą. Vandeniui F.Laivys teikia ypatingą reikšmę. Jis priminė, kad žmoguje – 80 proc. vandens. Tad tinkamai elgdamiesi su vandeniu galime labai greitai įveikti kokį nors negalavimą. „Ypatingą galią vanduo turi pirtelėje. Su juo, kaip ir su kitomis stichijomis – ugnimi, žeme ir oru – reikia elgtis pagarbiai ir atsargiai. O vandeniui svarbu padėkoti, tada jis veiks visa savo magiška galia, atiduos žmogui viską, ką turi geriausio“, – pabrėžė pašnekovas.
Gera žvėrims, gera ir žmogui
Tarp namo, kuriame gali įsikurti dvidešimties žmonių kompanija, ir pirties – Felikso sumanytas ir paties padarytas gamtos galių ratas. Į jį pakviečiami visi atvažiavusieji į sodybą. Dažnas žmogus yra girdėjęs, kad būti gamtoje reikia, kad tyras oras naudingas. Tačiau išklausęs Felikso aiškinimų, kuo svarbus žmogui medis, akmuo, mėnulis, šaltinis ir visa kita, kas yra gamtoje, jis pakeičia požiūrį.
Į smagią ekskursiją po mėnulio pilnaties apšviestą mišką leidomės ramią vėsią gruodžio naktį. Pirmasis sustojimas – prie keturių kamienų eglės. Čia, pasak Felikso, sklinda ypatinga žemės energija, nes tokių medžių su keliomis viršūnėmis ir tankiomis šakomis – ne vienas. „Labai dažnai į aikštelę tarp eglių ateina miegoti miško žvėrys. Tad ir žmogui čia verta pabūti, pajusti tą ypatingą energiją“, – tikino pašnekovas. Jis priminė, kad mūsų protėviai namus statydavo tik ypatingose vietose. Pasak legendų, vietą, kur įsikurti žmonėms, nurodydavo žvėrys.
Vėlės visur
Kelios dienos prieš Kalėdas, pasak F.Laivio, ypatingos. Žmonės tai žinojo nuo seniausių laikų, todėl teikė joms magišką galią. „Įsivaizduokite sūpynes, pakilusias į aukščiausią tašką ir sustojusias. Jei nebūtų, kas sūpuoja jas, kažin kaip baigtųsi mūsų gyvenimas šioje planetoje?“ – retoriškai klausė vedlys, raginantis sparčiai skubėti miško keliuku. Anot Felikso, senovės lietuviai turėjo dievaitį Kalvelį, kuris buvo atsakingas už tai, kad įprasta švytuoklė, kai saulė tolsta, o vėliau grįžta, tarsi suptųsi sūpynėse, niekada nesustotų. „Kala“, anot Felikso, yra nuo žodžio „kalti“, o „velis“ – nuo žodžio „vėlė“. „Ar pagalvojote, kada ką reiškia mums įprasta žodis „velėna“? Jo semantikoje taip pat galima rasti „vėlę“. Lietuvių mitologijoje vėlėms buvo teikiama ypatinga reikšmė. Vėlės buvo unikali gyvybės forma, jų buvo visur: medžiuose, žemėje, ugnyje. Tad nieko nuostabaus, kad žemės sluoksnis, kuriame yra gyvybė, kuriame gali augti augalai, taip pat yra susijęs su vėlėmis“, – pamąstymais dalijosi biofizikas. Ir gyvųjų pasaulio santykis su vėlėmis buvo ypatingas. Įprasta manyti, kad jos gyvena kartu žmonėmis, tad reikia laikytis tam tikrų ritualų, kad vėlės nepyktų, būtų draugiškos. Per Kūčias ant stalo visada dedama lėkštė vėlėms.
Svarbu nusiteikti ritualui
Iki Kūčių vakaro nuo gruodžio 21 d. – dar dvi dienos. Jas F.Laivys pataria praleisti be skubos. Tris dienas (gruodžio 19–23 d.) Kalvelis, anot jo, yra nuleidęs savo kūjį. Tai – labai svarbus momentas. „Jei lėksime, bėgsime, nepajusime gamtos ritmo. O juk šių dienų virsmas – svarbiausiais. Mūsų protėviai mokėjo darniai sugyventi su gamta. Šiuolaikinis žmogus laužo taisykles, užuot susikaupęs, apvalęs sielą ir kūną jis skuba į prekybos centrus. Jei tik yra galimybė, patariu nueiti į pirtį. Tačiau prieš einant į ją reikia tinkamai pasirengti. Negalima skubėti, negalima pykti, prisivalgyti. Žmogus turi būti romus, susikaupęs, nusiteikęs ritualui“, – aiškino pašnekovas. Jis pabrėžė, kad būtent pirtyje galima pajusti oro, vandens, žemės ir ugnies dvasias, kuriais dabar įprasta vadinti stichijomis. „Tik pataikydamas į gamtos taktą, žmogus gali būti sveikas ir linksmas. Juk įrodyta, kad emocinė žmogaus būsena veikia labiau nei kas kita. Nerviniais impulsais siunčiami signalai, kurie gali padėti sveikti arba susargdinti žmogų“, – pabrėžė Feliksas. Pirtį jis palygino su antivirusine programa, kurią naudoja kiekvienas turintis kompiuterį. Būnat pirtyje vyksta panašus procesas, nes kiekviena kūno ląstelė yra pakraunama švaria informacija.
