Daug socialiai apleistų vaikų Lietuvoje. Tai nelaimė. Nelaimė, kad tiek daug priklausomybe nuo alkoholio, narkotinių medžiagų sergančių tėvų. Jų vaikai – našlaičiai: gimdytojai nepajėgia pasirūpinti savo atžalomis.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 30 valstybinių, 38 savivaldybių ir 20 nevyriausybinių organizacijų globos įstaigų, kuriose gyvena 5155 vaikai. Iš jų kasmet vidutiniškai įvaikinama tik šimtas.
Ir mūsų rajone yra šeimų, kuriose neprižiūrimi vaikai, apleisti namai. Tokių šeimų, keliančių grėsmę, atžalos apgyvendinamos globos grupėse Gargžduose, Lapiuose, Klaipėdos vaikų globos namuose. Šių našlaičių ateitis sunki ir sudėtinga.
Be kaltės kalti
Šiuo metu Gargždų ugdymo centro „Naminukas“ globos grupėje auga 6 vaikai nuo 1 iki 6 metų. Pasak direktorės Birutės Kasperavičienės, jau beveik metai, kai jų niekas iš čia nepaima. Ir retą kurį aplanko mama. „Šie vaikai čia atsidūrė, nes namuose grėsė pavojus gyvybei, jie buvo apleisti pedagogiškai, socialiai, - pasakojo direktorė. – Tėvams leista lankyti savo atžalas, jiems skirtas laikotarpis pasitaisyti. Mes norime, kad vaikas grįžtų į savo biologinę šeimą.“
Iš „Naminuko“ vyresnieji vaikai, kurių tėvai nepasitaisė, perkeliami į Lapių pagrindinės mokyklos globos grupę. Šiuo metu čia gyvena 12 vaikų nuo 7 iki 18 metų. Čia jiems laikina globa.
Mokyklos direktorė Vilija Lukauskienė apgailestavo, jog retas tėvas ar mama pasitaiso. Globos grupėje yra gyvenančių 3 metus. Vaikai ieško savo tėvų, o ne šie jų. „Kartais mūsų darbuotojai savaitgaliais juos parsiveda į savo namus. Arba išleidžiame į savo šeimą, jeigu socialinė darbuotoja pasako, kad galima, - pasakojo V. Lukauskienė. – Kartais „padauginę“ tėvai ateina jų aplankyti, bet ne iš meilės: atneša materialių dalykų ir po keliolikos minučių dingsta. Jeigu jie mylėtų, šie būtų jiems reikalingi, argi šitaip elgtųsi?“ – retoriškai klausė direktorė.
Matyt, teisi viena seimūnė, dar prieš rinkimus siūliusi įvairių akcijų metu surinktas lėšas skirti ne vaikų namams materialiems dalykams įsigyti, bet už juos gydyti alkoholikus tėvus, motinas, kad vaikai turėtų pas ką sugrįžti. Dabar šių vaikų gyvenimas kaip toje dainoje: „Mane išauklėjo tėvas asfaltas, mane pagimdė gatvė mama. Todėl aš kaltas, vajėzau, kaip kaltas“.
Galimybė susigrąžinti
Rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Irenos Šaulytės teigimu, šiemet rajone gyvena 102 vaikai, globojami šeimose. Daugelio tėvams ribota valdžia. „Daugumą globoja artimi giminaičiai, - kalbėjo ji. – Būti vaiko globėju sunku ir sudėtinga. Pasiryžusieji globoti privalo išklausyti specialią mokymo programą.“
I. Šaulytė sakė, kad globėjai stengiasi suprasti, jog, pagerėjus padėčiai biologinėje šeimoje, vaikas turi grįžti į ją, jeigu neprarastas ryšys.
Jos teigimu, pastaruoju metu pastebima, kad vaikai bendrauja su savo biologiniais tėvais, kurie stebi vaiko reakciją, būseną. „Tačiau pasitaiko vaikų globos namuose augančių vaikų mamų, kurios retkarčiais paskambina telefonu, aplanko. Bet jos rūpinasi savimi, džiaugdamosi, kad jų vaikais rūpinasi valstybė. Deja, ne viena tokia mama, ir dėl to liūdna“, - apgailestavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.
Pasak jos, yra mamų, kurios paskambina globos grupės darbuotojoms, pasiteirauja, kaip gyvena vaikas ir prašo užregistruoti, kad paskambino. Juk Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai ruošia bylą dėl tėvų valdžios apribojimo. Tai daroma, kai tėvai visai nesirūpina savo vaikais. O va, mama retsykiais paskambina. Vadinasi, „rūpinasi“.
Tačiau I. Šaulytė akcentavo, kad pernai iš kūdikių, globos grupių, pasikeitus padėčiai, į biologines šeimas grąžintas 21 vaikas. Be to, iš institucijų į globėjų šeimas perkelti 9 vaikai, o iš globėjų tėvams grąžinti 3 vaikai. „Tai rodo vykstančius pokyčius šeimose ir mūsų darbuotojų pastangas, - sakė I. Šaulytė. – Mūsų didžiausias noras - kad vaikai gyventų šeimoje – nesant galimybių biologinėje, tai bent globėjų. Juk matant šeimos modelį, jiems bus lengviau ateityje kurti savo gyvenimą.“
Rūpinasi našlaičiu
Gargždiškę Eleną Kurpeikienę, anksti tapusią našle ir likusią su trimis dukrelėmis, prislėgė vargas. Tačiau moteris visomis išgalėmis stengėsi jas išmokslinti, išleisti į gyvenimą. Dabar jos, baigusios mokslus, sukūrusios šeimas, gražiai gyvena. Elena ir anūkų sulaukusi, bet iš gailesčio priglaudė našlaitį.
„Kai palaidojo mamą, pamačiau, kad į septynmetį Jonuką tėvas nekreipia dėmesio. Man labai pagailo šio našlaičio“, - pasakojo E. Kurpeikienė.
Jonuko tėvui buvo apribota valdžia. Iš karto po mamos mirties berniuką atvežė į ligoninę, o paskui į globos grupę ugdymo centre „Naminukas“, vėliau perkėlė į Lapių pagrindinės mokyklos globos grupę. Elena ten jį ir surado. Pedagogių nuostabai, moteris parsiveždavo savaitgaliais į savo namus, o vėliau – visam laikui. Iš pradžių vaikas buvęs nedrąsus. Jis pasakojęs, kaip tėvas mušdavęs mamą, bei apie kitus skaudžius išgyvenimus.
„Septynmetis Jonukas nemokėjo skaityti, bet aš išmokiau pagal savo sukurtą metodiką“, - pasakojo Elena, buvusi vaikų darželio auklėtoja. Šio vaiko globėja ji tapo prieš 3 metus. Dešimtmetis Jonukas lanko vieną Gargždų vidurinę mokyklą. Globėja neslėpė, jog kartais iš jo tyčiojasi vaikai. Gerai, kad šias problemas padeda spręsti socialinė pedagogė.
„Aš Jonuku rūpinuosi kaip savo vaiku – kartu ruošiame pamokas. Mes abu visur kartu. Išeiname važinėtis rogutėmis – ir aš kartu leidžiuosi. Kartu einame rinkti žibučių. Gamtos reiškinius jam tenka aiškinti kaip mažam vaikeliui, - pasakojo E. Kurpeikienė. – Bet per 3 metus berniukas labai pasikeitė. Stengiuosi lavinti vaiką - mes einame į priekį žingsnelis po žingsnelio.“
Gargždiškė pasakojo, kad rašanti metraštį apie Jonuko gyvenimą jos namuose, kaupianti nuotraukas. Jonukas ją vadina močiute, o globėja galvoja apie jo ateitį: moko virti valgį, kitus darbus dirbti. „Man gera, kad galiu rūpintis našlaičiu. Noriu jį pastatyti ant kojų, kad gyvenime nereikėtų klaidžioti“, - sakė gargždiškė.
Rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius E. Kurpeikienę apdovanojo padėkos raštu, ji dalyvavo globėjų konferencijoje Seime.
Globoja anūkę
Plikiuose gyvenanti Janina Bendikienė savo namuose priglaudusi sūnaus dukrelę, anūkę Kamilę. Penktus metus skaičiuojanti mergytė iki praėjusio pavasario augo Klaipėdos kūdikių namuose, nes tėvams apribota valdžia. „Sužinojusi, kad jos nelanko nei tėvas, nei mama, pradėjau aš. Iš pradžių tik savaitgaliais parsiveždavau ligotą mergytę, o gegužės pabaigoje parsivežiau visam laikui, buvau paskirta globėja“, - kalbėjo Kamilės globėja.
Ji pasakojo, kad mergytė, 3 metus augusi kūdikių namuose, dabar susipažįsta su gyvenimu namuose, šeimoje. „Jai viskas įdomu: stebi, kaip melžiu karvę, padeda pašerti ožiukus, triušius“, - sakė globėja, pridūrusi, jog Kamilė lanko darželį. „Visko mums užtenka. Ir meilės Kamilei – vakarais dainuoju lopšinę. Ji mane vadina mama ir nenorėtų iš čia niekur išvykti“, - sakė J. Bendikienė.
Virginija LAPIENĖ
