Nors dauguma lietuvių tuos, kas ilgą laiką gyvena iš įvairių pašalpų, dažnai pavadina išlaikytiniais ar net veltėdžiais, vis dėlto yra nemažai manančių, kad oficialiai nedirbantys vis tiek atneša naudos visuomenei, teigia specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atstovai.
„Socialinės apsaugos ministerijos duomenimis vidutiniškai per vieną šių metų ketvirtį vien tik socialinę pašalpą gavo daugiau nei 125 tūkst. arba 4,3 proc. Lietuvos gyventojų, - tviritna kompanijos atstovė Raimonda Tatarėlytė, - Tarp socialiai remiamų asmenų buvo nemažai ilgalaikių bedarbių, nerandančių darbo daugiau nei metus. Pavyzdžiui, 2013 m. Lietuvos darbo biržos duomenimis tokie bedarbiai sudarė 43 proc. visų neturinčių darbo. Ekonomistai pasakytų, kad didžioji dalis šių asmenų – visuomenės išlaikytiniai. Baltarusiai ta proga jau netgi įvedė mokesčius oficialiai nedirbantiems. Tačiau, regis, Lietuvos žmonės šiuo klausimu nėra tokie vieningi, o nemažai jų gyvenime iš pašalpų įžvelgia ir tam tikrų pliusų.”
53 metų Zenonas, gyvenantis nedideliame provincijos miestelyje, darbo neturi jau keletą metų. Tačiau visuomenės išlaikytinio vardo kratosi. „Iš valstybės nevagiu, gaunu tai, kas priklauso pagal įstatymus. Be to, darbuojuosi darže, turiu nedidelį amatą, padedu vaikams. Manau, kad tikrai net ir nevaikščiodamas į darbą esu naudingas savo šaliai. Žinoma, mielai dirbčiau oficialiai, bet keletas metų darbo paieškų buvo bevaisiai.“
Gyvenimą iš pašalpų pateisina per 45 proc. kompanijos atliktos apklausos dalyvių. Net 20 proc.iš jų teigia, kad socialiai remiami asmenys vis tiek ką nors dirba, tad nors ir netiesiogiai atneša naudą visuomenei. 14,6 proc. mano, kad nedirbantys žmonės gali skirti daugiau laiko savo šeimai, vaikams, o tai taip pat naudinga valstybei. Dar 5,4 proc. apklaustųjų besinaudojančius socialine parama vertina dėl mokėjimo „suktis“, kabintis į gyvenimą. Likę 5,2 proc. įsitikinę, kad socialinės pašalpos leidžia oficialiai nedirbantiems imtis nepelningų, tačiau visuomenei įdomių bei naudingų nemokamų projektų – interneto tinklaraščių vedimo, užsiėmimo įvairiais amatais ir panašiai. Kai kas iš užsienio ekspertų įdomaus ir svarbiausia nemokamo turinio gausą internete sieja būtent su asmenų, gyvenančių iš pašalpų, veikla.
„Tiesa, „pašalpinių“ atžvilgiu nusiteikusių neigiamai turime daugiau - beveik 55 proc. 12,9 proc. iš jų nusiteikę griežtai: „Niekas neturi teisės sėdėti mums visiems ant kaklo“. Likę 42 proc. supranta, kad nemažai gyvenančių iš valstybės taip daro ne iš piktų paskatų, todėl teigia, kad visuomenei naudos tokie asmenys duotų tik jei jiems pavyktų susirasti darbą, - sako specialistė.
Tyrime, kuris vykdytas birželio-liepos mėnesiais, dalyvavo 548 Lietuvos gyventojai.
