„Vis negaliu atsistebėti, kiek daug dainų melodijų ir tekstų sulaukiau. Sukurti dainą tikrai nėra lengva – savo kailiu patyriau (juokiasi). Sakau nuoširdžiausią ačiū visiems konkurso dalyviams – Jūsų tekstai ir melodijos mane įkvėpė ir privertė daug šypsotis“, - įspūdžiais apie konkursą dalinasi Gytis Paškevičius.
Paklaustas, kokie buvo pagrindiniai dainos nugalėtojo atrinkimo kriterijai, dainininkas sako, jog svarbiausia buvo tai, kad daina tiktų stilistiškai artėjančio rudeninio koncertinio turo „Akimirka. Gyvenimas. Istorija“ kontekste.
„Nors pradinė idėja buvo kūrinį sudainuoti koncertinio turo metu, išgirdęs šiauliečio Arvydo Jonušo sukurtą melodiją, nusprendžiau, kad šią dainą įrašysiu ir į albumą. Žinoma, dar reikia sukurti tekstą – šį darbą paliksiu profesionalams“, - nugalėtoją atskleidė Gytis Paškevičius.
Žiniasklaidos pramintas Lietuvos muzikos seru muzikantas teigia, kad jam atsiųsta žmonių kūryba niekur nedings. Ateityje jis planuoja šią medžiagą panaudoti, tad kartu su gerbėjais sukurtų dainų gali būti ir daugiau.
Gytis Paškevičius dalinasi kelių konkurso dalyvių sukurtais dainų tekstais bei nugalėtojo Arvydo Jonušo melodijos įrašu.
Gyčio Paškevičiaus dainų konkurso dalyvių tekstai Danutė Štramaitienė
Aš mokausi priešą mylėt, Aš mokausi nieko neteist, Aš mokaus už viską atleist Ir už kitus pasimelst.
Bet mokslas tas žiauriai sunkus, Imu abejot ar prasmingas, Tik Viešpats man leidžia suprast, Kad kelią renkuosi teisingą.
Ir kai nugalėjęs save, Ir ašarą tyliai nubraukęs, Pajusiu lengvumą širdy, Žinosiu turiu, tai ko laukiau...
Esu tik žmogus ir deja, Vėl tenka iš naujo supykti Ir įžeistą širdį naujai Mokintis nuo keršto apginti...
Aš mokausi priešą mylėt, Aš mokausi nieko neteist, Aš mokaus už viską atleist Ir už kitus pasimelst.
Edita Bačiūnaitė NIEKO TAU NESAKĘS IŠĖJAU…
Nieko tau nesakęs išėjau, Nesakęs išėjau, Atleiski, Tu man atleiski.
Aš jausmų atvert neišdrįsau, Atvert neišdrįsau, Supraski, Mane supraski.
Gal pabūti man vienam geriau stovint gatvėje, Gitara aš grosiu tau dainas, skirtas vienatvėje.
Tau žiūrėti į akis neišdrįstu, Nes vėl ir vėl raustu. Jei gali ateik ir paklausyk, Geriau šiandien, ne ryt, Suprasiu, Tave suprasiu. Jeigu vėl nedrįsiu pasakyt, Drąsi tu būk, mergyt, Atleisiu, aš tau atleisiu.
Gal pabūti dviese mums geriau, geriau vienatvėje, Kam dainuoti tau skirtas dainas stovint gatvėje.
Tau žiūrėti į akis neišdrįstu, Nes vėl ir vėl raustu. Tu atėjus pasilik, mergyt, Geriau šiandien, ne ryt, Šįsyk. Tu atėjus pasilik, mergyt, Geriau šiandien, ne ryt, Šįsyk, Šįsyk.
Dovilė Misevičiūtė
Mylėt tave, kažkas nepaprasto. Kažkas taip keisto ir jaukaus. Lyg saulės spindulys suspindęs naktį. Lyg krentanti žvaigždė šviesaus dangaus.
Mylėt tave, eit tuo pačiu keliu, Žiūrėti tom pačiom akim. Alsuot, kvėpuot širdies ritmu, Gyvent, vienom mintim.
Mylėt tave, kažkiek baisu, Bet, nuraminti moki. Apglėbt, kuždėt - Aš čia esu - tik visada tikėki.
Mylėt tave, didžiausia dovana, Kurią gyvenimas man skyrė. Kurią nešiosiu širdyje, Kol oro bus krūtinėj.
Kol skleisis pumpurai miškų, Kol lietūs tvenks upes, Tol mano meilė tau spindės, Tol ji tik degs ir degs, ir degs.
Tą jausmą, MEILE vadinu, šiltu, džiugiu ir maloniu, Kaip mažo paukščio sparno skleidimu, Kaip vikšro, virtimu drugiu.
Esu dėkinga DIEVUI, Jam Už šią gyvenimo „išdaigą“, Už meilę savo, vien tik tau, Už mudviejų palaimą.
