Gydymo įstaigoms keliami reikalavimai laiku teikti kokybiškas prieinamas paslaugas po kelerių metų gali subliūkšti lyg muilo burbulas. Gydymo įstaigų vadovai apmaudžiai kalba, kad po 10 metų nebebus specialistų, kurie šias paslaugas teiks. Patyrę medikai išeis į pensiją, o jauni masiškai išvyksta į užsienį. Kaip prisikviesti specialistų į gydymo įstaigas – įstaigos vadovų reikalas, nes Sveikatos ministerija nusiplauna rankas.
Jauni medikai prašo būsto ir gerų algų
Paruošti mediką valstybei kainuoja per 100 tūkst. litų. Jei studijas baigęs medikas išvyksta į užsienį, būtent tokį nuostolį kaskart patiria Lietuva. Tai reiškia, kad Lietuva neatlygintinai ruošia paklausius medicinos specialistus Europos ligoninėms. Bet juk studijuoti medicinos dažniausiai vyksta gabiausi, dažnai vien dešimtukais mokslus baigę abiturientai.
„Tai labai opi problema. Visoje šalyje vargiai rasime medicinos įstaigą, kurioje nebūtų skundžiamasi dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo“, – sako Radviliškio ligoninės direktorė Danutė Pavelauskienė.
Anot pašnekovės, reforma, vykdoma šalies ligoninėse, orientuota tik į materialinių bazių atnaujinimą, tačiau apie tai, kaip pritraukti gydytojus dirbti atnaujintose ligoninėse, negalvojama. „Sveikatos apsaugos ministerija, Seimas šios problemos nesprendžia. Jauni medikai turėtų būti įpareigoti atidirbti savo šalyje, tačiau bendros valstybės politikos šiuo klausimu nėra. Personalo problema – tik paties įstaigos vadovo reikalas“, – sako D. Pavelauskienė.
Radviliškio ligoninė itin didelių bėdų dėl personalo stygiaus neturi. Personalo vadybininkai intensyviai bando pritraukti jaunų medikų, kurie, anot D. Pavelauskienės, netingi dirbti ir turi maždaug dvejų metų darbo patirtį, tačiau tai padaryti ne visada pavyksta.
„Jauni medikai turi savų reikalavimų – nori turėti kur gyventi, klausia, kokią algą gaus. Išgirdę atsakymą, jie tepasako „ačiū“ ir išvyksta. Juk iš Kauno kasdien į Radviliškį neprivažinėsi“, – kalba D. Pavelauskienė.
Seniau ligoninėje buvo didelė problema, kas dirbs per šventes ir savaitgaliais, nes patyrę gydytojai po darbo savaitės būdavo pavargę ir atsisakydavo. „Dabar savaitgaliais ir per šventes dažniausiai dirba rezidentai, kuriuos patyrę gydytojai, žinoma, kontroliuoja. Rezidentais galiu tik pasidžiaugti, radome su jais bendrą kalbą“, – sako gydytoja.
Į Radviliškio ligoninę daug medikų atvyksta dirbti iš Šiaulių, daug specialistų iš Radviliškio vyksta į Šiaulius. „Mums trūksta vidaus ligų arba šeimos gydytojų. Visas kitas sritis esame optimizavę“, – teigia ligoninės direktorė.
Gydytoja apie ateitį nekalba optimistiškai. Jos nuomone, po dešimties metų seni gydytojai išeis į pensiją, o jaunimas išvyks. Žinoma, atvyks medikų iš Rytų šalių, darbo vietos bus užimtos. Vienintelis klausimas – ar tikrai imigrantai suteiks kokybiškas paslaugas pacientams?“ – retoriškai klausia ji.
Gali paaiškėti, kad medikų – per daug
Pernai rugpjūtį Šiaulių centro poliklinikoje pradėjo dirbti šeši jauni gydytojų diplomus jau turintys, tačiau dar rezidentūroje gilinantys žinias specialistai. Tai buvo pirmas kartas Šiaulių pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, kai įdarbinti rezidentai.
Jie čia dirba kone metus, o poliklinikos vadovas Mindaugas Maželis sako, kad pasibaigus sutarčiai bus ieškoma naujų rezidentų. Praktiką atliekantiems medikams didelio krūvio užkrauti negalima, nes jie keičiasi kas tris mėnesius, tačiau poliklinikoje jau pusmetį dirba trys jauni šeimos gydytojai. M. Maželis teigia pats juos suradęs – viena gydytoja pati darbo ieškojo, antrą jis įkalbėjęs, o trečio sulaukė pasidomėjęs Universitete.
„Buvau sutaręs su gydytoja, dirbančia Švedijoje, kad dirbs pas mus, bet ji vėliau kitą darbą rado. Panašu, kad medikams ne pyragai ir Švedijoje“, – sako jis.
Po metų į polikliniką turėtų ateiti dirbti dar trys ką tik mokslus baigę jauni gydytojai. „Jei nepersigalvos, ateis. Problema ta, kad studijos trunka 10 metų, žmonės sukuria šeimas, įsigyja nekilnojamojo turto ir nebenori išvykti„, – sako M. Maželis.
Šiaulių centrinė poliklinika didelio specialistų trūkumo nejaučia, tačiau M. Maželis išdėsto kitą problemą. „Po gyventojų surašymo paaiškėjo, kad jų yra gerokai mažiau, nei manyta, todėl Ligonių kasos ima gąsdinti nebeskirti lėšų. Juk poliklinikoms pinigai mokami už pacientus. Gali paaiškėti, kad netgi turime per daug specialistų“, – sako jis.
„Reikia rūpintis demografine situacija“
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirba apie 400 gydytojų. Kaip ir visose šalies ligoninėse, čia trūksta nemažai specialistų. Ligoninės vadovas Petras Simavičius sako, kad labiausiai reikia anesteziologų, reanimatologų, vaikų chirurgų, kardiologų, neurochirurgų, endokrinologų, traumatologų, tačiau jis nesutinka su prognozėmis, kad po 10 metų situacija bus prastesnė.
„Kasmet į ligoninę atvyksta po 2–3 jaunus gydytojus, kurie puikiai dirba. Ligoninė tapo internatūros ir rezidentūros baze, tad čia nuolat atvyksta praktikuotis būsimieji daktarai. Jie pamato bazę, sąlygas, vienas kitas ir prisiriša“, – sako jis.
P. Simavičius mano, kad ateityje situacija tik gerės, nes kils ekonomika. Juk niekam ne paslaptis, kad finansinė situacija verčia medikus išvažiuoti į Švediją, Daniją, kur atlyginimai keliskart didesni. „Pagerės ekonominė situacija, bus galima ir atitinkamas algas mokėti medikams„, – mano jis ir kalba, kad dabar labiausiai reikia rūpintis demografine situacija: skatinti gimstamumą, siekti, kad žmonės neišvažiuotų, nes jei mažės žmonių, mažiau reikės ir gydytojų. „Vertinant situaciją, reikia daugiau baltos spalvos, o ne juodos“, – sako Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas.
Studentams savivaldybės moka stipendijas
Ar studentai, studijuojantys mediciną, junta kokį nors šalies valdžios suinteresuotumą absolventus skatinti dirbti savo šalyje? Panašu, kad paskatinimo sulaukia tik kai kurių šalies rajonų studentai.
Radviliškyje prieš kelerius metus buvo patvirtinta programa, kuria nuspręsta finansiškai remti iš Radviliškio kilusius ir į gimtąjį miestą po medicinos ir kitų itin reikalingų profesijų studijų ketinančius sugrįžti jaunuolius.
Vitalija Kungienė, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vyriausioji gydytoja, sako, kad prieš kelerius metus sudarytas Studijų rėmimo fondas šiuo metu remia keturis studentus, iš kurių du – būsimi gydytojai.
Vienam studentui per mėnesį iš minėto fondo išmokama 800 litų dydžio stipendija. Gaunantis stipendiją asmuo įsipareigoja po studijų trejus metus dirbti Radviliškyje.
„Žinoma, kad neblogai, tik labai jau ilgai tos medikų studijos trunka. Stipendiją iš fondo galima skirti nebūtinai pirmo, bet ir 3–4 kurso studentui, kartu sumokant už visus praėjusius studijų metus“, – sako V. Kungienė.
Savivaldybės gydytojos žiniomis, vos kelios šalies savivaldybės remia paklausiausių profesijų studentus. Ne visur tokia praktika pasiteisina. Akmenės valdžiai teko bylinėtis su studentu, kuris, studijų metais gavęs stipendiją, vėliau nepanoro vykdyti įsipareigojimų.
Surašius gyventojus paaiškėjo, kad gyventojų yra gerokai mažiau, nei manyta, tad Ligonių kasos gąsdina nebeskirsiančios lėšų. Kadangi poliklinikoms pinigai mokami už pacientus, gali paaiškėti, kad kai kurios iš jų turi per daug specialistų.
Oksana LAURUTYTĖ
