Pašnekovo aiškinimu, vazektomija yra pats patikimiausias vyrų kontracepcijos metodas pasaulyje.
„Jis 11 kartų efektyvesnis nei peroraliniai hormonai, kontraceptikai, 6 kartus patikimesnis už prezervatyvų naudojimą. Iš esmės kuo labiau išsivysčiusi valstybė, tuo vazektomija yra dažnesnė. Jei imtume kokią Kanadą, Nyderlandus, Naująją Zelandiją, iki dvidešimt kelių procentų visų visoje populiacijoje per savo gyvenimą pasidaro vazektomiją.
Tuo metu labiau atsilikusiose arba itin religingose šalyse jų atliekama labai mažai – iki 0,1 proc. Lietuva yra Marijos žemė, čia vazektomijų nėra daug, niekada nebuvo populiarios“, – kalbėjo seksologas, Europos seksualinės medicinos jungtinio multidisciplininio komiteto narys T. Simaška.
Jis pridūrė, kad šalyse, kur ši procedūra itin populiari, ją atlieka net šeimos gydytojas.
„Pirma operacija atlikta labai seniai, prieš kelis šimtus metų, bet Lietuvoje kalbama kaip apie naujovę, paklausus žmonių, kas yra vazektomija, daugelis arba nežinotų, arba maišytų su kastracija, kas yra visiškai skirtingi dalykai. Manau, kad net ne visi gydytojai žino šį dalyką, nes Lietuvoje tai nepopuliaru, bet bendrai tai yra labai populiarėjantis dalykas“, – teigė urologas.
Kontracepcijos ir šeimos planavimo priemonė
Jis pasakojo, kad dar mokantis tai buvo lyg užginta tema, tačiau tai yra itin gera šeimos planavimo ir kontracepcijos priemonė.
„Prisimenant universitetinius laikus, vazektomija ne vien buvo itin reta procedūrų, bet ir itin reta pokalbio tema. Iš esmės buvo diskusija, kad jei į tavo kabinetą ateis toks pacientas, kaip turi jį atkalbėti. Taip buvau mokytas ir dariau daug metų.
Tačiau kai buvau išvažiavęs šiek tiek padirbėti į užsienį, pagalvojau, kodėl jie taip tas vazektomijas į kairę ir į dešinę daro. Kai pradėjau domėtis, supratau, koks tai geras šeimos planavimo metodas“, – konstatavo urologas.
Gydytojo aiškinimu, vazektomija yra chirurginė intervencija, kurios metu yra suardomas sėklinio latako vientisumas, ko pasekmė – ejakuliacijos metu spermoje nebėra spermatozoidų. Nors jie toliau gaminasi sėklidėse, bet jie sunyksta ir yra rezorbuojami organizmo.
„Bet tai absoliučiai nėra pavojinga, tyrimai rodo, kad sėklidėje nieko neatsitinka. Yra tam tikrų niuansų kaip su bet kuria chirurgija, bet iš principo tai yra labai gerai toleruojamas kontracepcijos metodas ir tai yra šeimos planavimo metodas“, – aiškino seksologas.
Nedaro visiems iš eilės
Vis tik gydytojas pabrėžė, kad vazektomija nėra atliekama bet kuriam, kuris užsinori.
„Labai svarbu atrinkti pacientus. Kaip mėgstu sakyti – čia ne tik pacientas renkasi gydytoją, bet jis pats renkasi pacientą, kuriam gali padaryti vazektomiją.
Jos nedarai jaunam pacientui, tam, kuris neturi vaikų, antros pusės, tas, kuris spontaniškai apsisprendė, turi netinkamų lūkesčių, yra kieno nors verčiamas ar darosi paslapčia“, – vardijo T. Šimaška.
Jis sutiko, kad atsirinkti gali būti sunku, mat pacientas gali ir pameluoti, tačiau ilgainiui išmokti pajausti pacientą.
„Vazektomijos nedarai jaunam pacientui, tam, kuris neturi vaikų, antros pusės, tas, kuris spontaniškai apsisprendė, turi netinkamų lūkesčių, yra kieno nors verčiamas ar darosi paslapčia“
„Negali būti dėl viso to 100 proc. garantuotas. Bet prie šitos operacijos bene svarbiausias yra pokalbis – niekada negali daryti vazektomijos pagal užsakymą, tam būtina gydytojo konsultacija. Bet su laiku išmoksti „skaityti“ pacientus, suprasti, meluoja jis tau ar nemeluoja, ar kažką slepia.
Jei kyla įtarimų, tada duodi laiko pagalvoti. Kai užduodu klausimą, kiek turi vaikų ir kiek jauniausiam ir sako, kad mėnesis, du, keturi, kai pieno milteliai ant bluzono dar nenudžiūvę, suprantu, kad gali būti šokas, tada siūlau palaukti, neskubėti“, – šypsojosi jis.
Pašnekovas pasakojo, kad pasitaiko ir kokių 24-erių pacientų, kurie neturi vaikų, antros pusės, bet sako, kad gyvenime nenori turėti vaikų: „Gal kokiems 2 per metus pacientams rekomenduoju psichiatro analizę, kad nueitų, išsišnekėtų, ar taip nebando kažkokių savo vidinių demonų užglaistyti.“
Net ir tiems, kurie jauni vis tik nori atlikti vazektomija, patariama dėl viso pikto užsišaldyti spermos, tada bent išliktų pagalbinio apvaisinimo galimybė.
Ateina, nes nenori, kad „moterys nuodytųsi“
Pasak gydytojo, tikslinga tokią operaciją daryti vyresnio amžiaus vyrui, kuris yra sukūręs šeimą, turi vaikų ir daugiau jų turėti nepageidauja, kuris turi stabilius santykius, neplanuoja turėti kitos antros pusės, yra įsitikinęs, kad visąlaik pasilikti poroje, o jei ir išsiskirs, nebenorės vaikų.
„Tai yra apsisprendęs vyras, kuris myli antrą pusę ir nori jai padėti. Nes daugiausiai ateina tie vyrai, kurie sako, jog vazektomijos nori todėl, kad jų antrai pusei nereiktų nuodytis. Dažniausiai jie ne dėl savęs jie ateina – vienas kitas tik būna tas, kuris neturi antros pusės, bet nori būti laisvas ir nesisaugoti“, – pastebėjo jis.
Nors teoriškai tai yra grįžtamas procesas, Lietuvoje tai netaikoma. „Jei pasidarai vazektomiją, per ateinančius 10 metų, jei darysi vazektomijos atstatymą gerai tą mokančioje daryti klinikoje, jos efektyvumas yra iki 80 proc. Tai yra gana techniškai sudėtingas dalykas ir Lietuvoje urologai to nėra mokomi daryti“, – pridūrė specialistas.
Vienas iš 2 tūkst. susilaukia vaikų
Vis tik kaip ir joks kitas kontracepcijos metodas, taip ir vazektomija nesiekia 100 proc. efektyvumo – vienas iš 2 tūkst. vyrų po operacijos susilaukia vaikų: „Bet nėra taip, kad paimta 10 tūkst. vyrų ir pasižiūrėta, kad 5 susilaukia. Yra paimta daug apklausų, mažų studijų po 20, 40, 60 vyrų ir daryta bendra išvada. Praktiškai neįsivaizduoju, kaip tai būtų galima po tokių operacijų, bet tai vadinama vėlyvąją rekanalizacija.
Kita vertus, klausimas, ar tam vienam iš 2 tūkst. vyrui buvo padarytas tėvystės testas, ar buvo atlikta spermos kontrolė, kad tikrai gerai padaryta operacija, čia yra klausimai.“
Pašnekovas teigė pats nesusidūręs su tokiais pacientais, kurie grįžtų po operacijos ir prašytų grąžinti vaisingumą, bet kitiems gydytojams yra taip buvę.
„Nes daugiausiai ateina tie vyrai, kurie sako, jog vazektomijos nori todėl, kad jų antrai pusei nereiktų nuodytis.“
„Bet žinau net du atvejus, kai vyrai po vazektomijos Lietuvoje yra pastoję ir atėję pas mane. Vienas, kaip tyčia, buvo advokatas, bet ten, man atrodo, DNR testas išsprendė situaciją. O kitas atėjo su visiškai normalia sperma. Bet reikia atsiminti, kad po operacijos vyras iš karto netampa nevaisingas, o po maždaug 2–3 mėnesių, tam reikia apie 20 ejakuliacijų.
Ir tada griežtai rekomenduojama pasidaryti spermos tyrimus – ten neturi būti spermatozoidų. Su sąlyga, kad bent vieną testą pasidaro 40 proc. operuotų vyrų, kiti labai brangiai rizikuoja (juokėsi). Bet tas vyras, kuriam buvo atlikta vazektomija, iš esmės žinojo, kad jam būtina pasitikrinti ir jis to nepadarė“, – kalbėjo T. Simaška.
Pagerėja seksualinių santykių kokybė
Pašnekovas pasakojo, kad vazektomija ne tik leidžia moterims atsisakyti kontraceptikų, kas prisideda prie jų sveikatos gerinimo, bet apskritai gali pagerėti seksualinio gyvenimo kokybė.
„Poros, kur vyrams atliktos vazektomijos, yra tirtos įvairiais pjūviais. Yra tirta erektyvinė funkcija, lytiniai hormonai, lytinių santykių dažnis ir porų pasitenkinimas lytiniais santykiais. Tai erektilinė funkcija nekinta arba net nežymiai pagerėja, tikriausiai dėl mažesnio nerimo prieš lytinius santykius. Testosterono kiekis visiškai nekinta, lytinių santykių dažnis nekinta arba kinta nežymiai teigiama linkme, nes yra mažesnė netikėto pastojimo tikimybė ir stipriai pagerėja porų pasitenkinimas lytiniais santykiais.
Nes nerimas prieš lytinius santykius, ypač poroje, kuri nebenori turėti vaikų, tada arba reikia naudoti tam tikras kontracepcijos priemones, kurios atima dalį malonumo, pavyzdžiui, prezervatyvą ar spiralę, hormoninius kontraceptikus, kas irgi gali gadinti sveikatą. Kas bando nutraukti lytinį aktą – tai yra pati blogiausia kontracepcija, nes ji sukurta tam, kad nepavyktų“, – aiškino T. Simaška.
Laikantis režimo komplikacijų išvengiama
Jis kartu aptarė ir galima operacijos rizikas „Visų pirma tai yra chirurginė intervnecija, o ji visada turi tam tikrų rizikų – standartiškai jos yra kraujavimas ir infekcija. Jų yra vienaženkliai procentai ir paprastai dėl pooperacinio režimo nesilaikymo. Po operacijos reikia nesportuoti, stipriai nekelti, neturėti lytinių santykių savaitę, 80 proc. vyrų po tiek laiko gali grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. To laikantis praktiškai visada viskas yra gerai.
Antras dalykas, kas atsitinka, dalis spermatozoidų šiek tiek prasisunkia pro susiuvimo bigę, ko pasekmė – šalia sėklidės atsiranda nykščio nago didumo guziukas. Nei jis skausmingas, nei jaurus, bet čiuopiant gali sukelti nerimo.
Trečias dalykas – rimčiausia galima ir rečiausia komplikacija – lėtinis sėklidžių skausmo ūminis sindromas po vazektomijos. Niekas tiksliai nežino, kodėl taip yra, yra kelios teorijos, todėl niekas nežino, ir kaip jį gydyti. Todėl tą darome arba uždegimą, arba skausmą malšinančiais vaistais, arba fizioterapija (šalčiu ar šiluma), kartais reikia daryti skausmines blokadas“, – įvardijo gydytojas urologas.
-
Čia straipsnio autorė kvailioja ar urologas Simaška tikrai taip sakė?!
