Plačiau apie chirurgines nutukimo gydymo galimybes papasakojęs pilvo (abdominalinis) chirurgas dr. D. Danys neslėpė, kad ir pačiam teko susidurti su problemomis dėl svorio. Tai nutiko paskutiniais studijų mėnesiais, kai susidėjo daug dalykų – egzaminai, stresas, sulėtėjęs gyvenimo ritmas.
„Manau, dažniau ar rečiau kiekvienas savo kelyje su tuo susiduria, tai tos bėdos neaplenkė ir manęs. Esu turėjęs problemą, kai, atrodo, kad neišeina svorio koreguoti, bet didelių valios ar mitybos susireguliavimo, savęs pajautimo, kaip galiu propaguoti sveikesnį gyvenimą dėka galima grįžti į savo įprastas vėžes ir džiaugtis gyvenimu“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ kalbėjo gydytojas.
Chirurgas atviravo, kad ir savo artimųjų rate turi su šiomis problemomis susiduriančių žmonių:
„Kadangi Lietuvos mastu turime daug žmonių, kurie yra nutukę ar turi antsvorio problemų, kiekvienas savo giminėje, šeimoje randame pavyzdžių, kas susiduria su šia problema. Vienur tai pasireiškia labiau, kur labiau genetiškai apspręsta, kitur yra mažesnės problemos.“
Genetinis polinkis – dar ne viskas
Pasak D. Danio, nors polinkis sirgti nutukimu neretai yra genetinis, tai dar nėra nuosprendis, kad žmogus turės didelį svorį. Tam labai daug įtakos turi ir aplinkos veiksniai, kiti organizmo sutrikimai.
„Štai neseniai teko konsultuoti mamą su dukra, kuri jau yra dveji metai po operacijos, prieš tai svėrusi 150 kilogramų dabar ji netekusi 65 kilogramų. Tai mamos kūno masės indeksas yra virš 50, ji irgi yra labai didelė.
Taigi genetiniai įpročiai sąlygoja tai, tačiau pakeitus mitybos įpročius, gyvenimo režimą, gali pasiekti gerų rezultatų. Bet tiek jos mama, tiek sesuo taip pat turi šių problemų, irgi nori tą spręsti kitais, efektyviausiais būdais, jei nesiseka mitybos pokyčiai ar yra didelis stresas, kitos bėdos“, – pavyzdį pateikė jis.
Gydytojas pasakojo, kad daug metų kaip vienas indikatorių nutukimui diagnozuoti naudojamas kūno masės indeksas (KMI). Jis apskaičiuojamas žmogaus svorį padalinus iš ūgio, pakelto kvadratu. Nutukimas diagnozuojamas, kai KMI viršija 30.
„Aišku, jei atletai turi daug raumenų, jie nebus priskiriami prie ligonių. Bet objektyviai nuo 30 KMI žmonės yra priskiriami jau turinys šią patologiją.
Vieni iki tokios būklės gali ateiti, kai svoris nuosekliai didėja nuo vaikystės ir jis laiku nekoreguojamas, arba jis augti pradėjo dabar. Ta pati pandemija daug kam sumaišė kortas, kai darbas nuotolinis, mažai judėjimo, maistas čia pat – tai irgi sąlygoja, kad svoris auga ir jį sunku koreguoti“, – kalbėjo chirurgas.
Ragino svoriu susirūpinti kuo anksčiau
Jo pastebėjimu, nors šiandien daug kalbama apie sveiką gyvenseną, bet reikia išties patikrinti, ar žmogus gerai išsimiega, ar nepatiria streso.
„Ar tikrai suvalgome ne per didelę dienos porciją, o galbūt nevalgome nieko per dieną ir grįžę pasisotiname per daug, organizmas kaupia visas atsargas ir svoris kaip tik nemažėjo, o didėja.
Kita vertus, nors daug dėmesio skiriama sveikatai, bet reikia daug kalbėti ir apie tai, kaip galime pagydyti nutukimą, daugiau žmonių padaryti normalaus kūno masės indekso. Tai išspręstų labai daug problemų, ypač kalbant apie lėtines ligas ir jų gydymą“, – kalbėjo D. Danys.
Pagrindinės nutukimą lydinčios ligos – kraujospūdžio problemos, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, miego apnėja, moterims – nevaisingumas. Taip pat yra didesnė onkologinių ligų rizika.
Paklaustas, kada jau reikia stotis ant svarstyklių ir žmogui pripažinti, kad turi problemą, gydytojas patarė nelaukti, kol KMI pasieks 40, 50 ar net 30 ribą.
„Pavyzdžiui, jei žmogus apie 170 cm, tai tikrai nereikėtų pasiekti 100 ar 90 kg ribą, stengtis koreguoti svorį. Aišku, pradėti reikėtų nuo gydytojų dietologų, į pagalbą ateina ir psichoterapeutai, gilinasi į žmogaus aplinką, aiškinantis, ką jis daro ne taip.
Tai patarčiau nelaukti to, kada svoris šoks iki 120–140 kg. Niekada nėra per anksti pasitikrinti, kaip ir niekada nėra per vėlu, kai svoris jau didelis. Bet tada sprendimai būna drastiškesni“, – kalbėjo D. Danys.
Operacijos, kurios keičia žmonių gyvenimus
Pašnekovas neslėpė, kad ne vienam būna sunku pripažinti, kad turi rimtą bėdą. „Turbūt čia veikia galvojimas, kad tai nėra liga, problema. Jie galvoja, kad savo jėgomis gali tai išspręsti, susireguliuoti svorį. Esu ne kartą operavęs ligonį, kurį konsultavau prieš 2–3 metus, jis tada galvojo apie operacinį gydymą, bet sustojo, sakė, kad galiu pats, bet po kelių mato, kad rezultato nėra, tada grįžta ir tęsiame gydymą“, – kalbėjo jis.
Nors kitą kartą sergantįjį nutukimu pas gydytoją atveda artimieji – tėvai vaiką, vaikai tėvus, žmona vyrą ar vyras žmoną, sprendimą gydytis turi priimti pats žmogus:
„Aplinka nori padėti kenčiančiam nuo svorio pacientui, bet ne visada pats žmogus būna pasiryžęs, bijo. Dėl nežinomybės jam nedrąsu praversti chirurgo duris, tačiau sprendimą turi priimti pats žmogus. Jis turi suprasti, kad kito kelio nėra – jei nekovosiu su šia liga, tai pasiglemš kitos ligos. Gyvenimo kokybė būna žymiai suprastėjusi, judėjimas apribotas. Tai sąlygoja, kad kartais žmogus ir bijo priimti aktyvesnė sprendimą.“
Gydytojo aiškinimu, antsvorio ar nutukimo gydymui yra daug alternatyvų, pacientą galima nukreipti gydytojui dietologui ar gydytojui chirurgui. Bet kuriuo atveju yra būtinas kompleksinis gydymas.
D. Danys aiškino, kad chirurginis nutukimo gydymas taikomas, kai nepadeda kiti metodai. Tai – sudėtingos operacijos, kurių reikia mokytis daug metų. Dabar pasaulyje dažniausiai atliekama laparoskopinė, tai yra labiau tausojanti operacija, kai yra padaromi maži pjūviai.
„Tai yra pirmo pasirinkimo operacijos pasaulyje, kai galima per gana trumpą laiką – kitą kartą operacija trunka net iki valandos – sumažinti skrandį ir taip pakeisti virškinamojo trakto struktūrą arba sumažinti skrandį, toliau padedant žmogui sveikiau gyventi.
Per mažas skylutes iš esmės galima atlikti didžiulius darbus pakeičiant žmonių gyvenimus. Kai dažniausiai matau pacientus po pusės metų ar metų, tai jų nepažįsti. Toks rezultatas labai džiugina ir motyvuoja eiti į priekį“, – kalbėjo chirurgas.
Iki operacijos tenka numesti ir 30 kilogramų
Pašnekovas pasakojo, kad jauniausią teko operuoti 18 metų pacientą, o vyriausiam buvo virš 70 metų. Pasak gydytojo, tokios maždaug ir yra amžiaus ribos, kada galima atlikti šias operacijas.
„Viską reikia vertinti individualiai, bet pacientai dažniausia yra nuo 18 iki 80 metų, kada galime atlikti chirurginį nutukimo gydymą. Dažniausiai pacientės yra moterys – jos Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, tiek yra dažniau nutukusios, tiek dažniau ryžtasi tokioms operacijoms“, – kalbėjo D. Danys.
Nors trys keturi pacientai iš 10-ies ateina chirurgo duris praveria grožio sumetimais, didesne dalimi atvejų numeris vienas yra sveikatos problemos: „Pagrindinės nutukimą lydinčios ligos – kraujospūdžio problemos, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, miego apnėja, moterims – nevaisingumas. Taip pat yra didesnė onkologinių ligų rizika.“
Neatsitiktinai jei maždaug pusė pacientų ateina patys, dalis yra atsiunčiami kitų gydytojų.
„Dažniausiai siunčia šeimos gydytojas, jei mato, kad pacientas nesusitvarko su savo ligomis, siunčia gydytojai dietologai, jau paruošę pacientą chirurginiam gydymui. Mažesnę dalį pacientų siunčia ginekologai, kai yra nevaisingos poros. Kai pacientai ateina patys, dažnai dar papildomai prieš operuojant jie siunčiami dietologams“, – pasakojo D. Dainys.
Jis pastebėjo, kad kitą kartą pasiruošimas operacijai gali trukti ir iki 1,5 metų, mat viskas priklauso nuo paciento ypatumų, koks jo svoris.
„Būna pacientų, kurių negalima operuoti, kurie nenumeta 20–30 kg iki operacijos, kai kuriems užtenka keletos kilogramų. Pasiruošimas gali trukti ir iki 1,5 metų, jei gydytojas dietologas skiria medikamentinį gydymą, koreguoja svorį dietomis, gyvenimo būdu, koreguoja lėtines ligas, jei tokių yra, siunčia specialistams. Toks paruošimas, bendradarbiavimas su dietologu gali užtrukti. Kitas pacientas gali pakliūti po kelių mėnesių, jei matosi, kad efektyvumo koreguojant mitybą nėra, tada galima chirurginį gydymą taikyti anksčiau“, – gydymo eigą aiškino chirurgas.
Vietoj maišelio vaistų – tik vitaminai
Paklaustas, kada jau pasimato nutukimo gydymo rezultatas, D. Danys teigė, kad paprastai tai nutinka per kelis mėnesius.
„Yra pacientų, kurie nori visko „čia ir dabar“, rašo, kad po pirmo mėnesio nukrito 10, 12, 15, 8, 7 kilogramai, klausia, čia mažai ar daug. Bet pasitenkinimas paprastai ateina po trijų mėnesių, kai pasimato vizualūs rezultatai – minus 50, 30, 40 kg. Tada ir aplinka pastebi, savijauta palengvėja, gyvenimo būdas tampa aktyvesnis, norisi daugiau judėti.
Dažniausiai pacientės yra moterys – jos Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, tiek yra dažniau nutukusios, tiek dažniau ryžtasi tokioms operacijoms.
Kyla pasitenkinimas, žmogus daugiau šypsosi. Kai ateina po operacijos po 5–6 mėnesių, tie žmonės švyti, jų visai kita savijauta, apranga kita. Jiems tai smagu, bet reikia viską pakeisti, nes žmogus visiškai išsivelka iš savo seno rūbo“, – pasikeitimus apibūdino jis.
D. Danys atkreipė dėmesį, kad be išvaizdos pokyčių pasikeičia ir žmogaus sveikatos būklė:
„Yra daug problemų, kurios, jei gydymas yra efektyvus, dingsta. Jei prieš operaciją žmogus atsineša maišelį vaistų, tai galime džiaugtis, kad jau pirmą pusmetį šeimos gydytojas ar pats pacientas pastebi, kad vaistų suvartojama daug mažiau. Kartais vaistus tenka pakeisti tik vitaminais, tai yra didžiulis skirtumas.“
neveikia ir nori būti gražiais ,lieknais.Lasiniai atauga labai greitai jeigu nekeis gyvenimo.
