Lietuvoje skamba pavojaus varpai dėl didėjančio savižudybių skaičiaus, kasdienybe tapusio smurto, prievartos, plintančio alkoholizmo, narkomanijos.
Visuomenė klausiamai žiūri į psichiatrus, neurologus, psichologus- kokia išeitis?
„Būtina atsisakyti nuostatos, kad žmonių psichikos sveikata privalo rūpintis tik medikai“,- įsitikinęs Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro direktorius, buvęs panevėžietis Raimundas Alekna.
Su politiko ir sveikatos apsaugos ministro duonos ragavusiu psichiatru-psichoterapeutu „ Panevėžio rytas“ kalbėjosi apie psichikos sveikatos priežiūros sistemoje pokyčius, kurie galėtų pagerinti gyventojų dvasinę būklę.
SVEIKA SIELA- SVEIKAS KŪNAS
-Daugelis mano, kad psichikos sveikata - tai psichikos ligos ar sutrikimo nebuvimas. Ar gali žmogus teigti esąs sveikas, jei nesijaučia ligonis?
- Nesutikčiau, kad psichikos sveikata gera, jei žmogus neserga jokiomis psichikos ligomis. Geros psichinės sveikatos sąvoka daug platesnė.
Tai - dvasinis ir emocinis komfortas, kai žmogus jaučiasi visavertis, darbingas, nepatiria problemų tarpasmeniniuose santykiuose, t.y. moka užmegzti ir palaikyti gerus ryšius su kitais žmonėmis, sutaria šeimoje, sugeba įveikti atsiradusius sunkumus.
Be abejo, šiandien daugelis žmonių neišvengia streso, įtampos, nerimo. Jei šie sutrikimai trumpalaikiai, didesnės įtakos psichinei sveikatai neturi, tačiau jei tęsiasi ilgą laiką- jau yra pavojus susirgti.
Kita vertus, kuo psichinė sveikata geresnė, tuo lengviau ir greičiau įveikiamas stresas, nerimas. Netgi nelaimės, sukrėtimai dvasiškai stiprią asmenybę subrandina, o silpną- palaužia ir susargdina.
Psichikos sveikata labai veikia žmogaus fizinę sveikatą. Prasta psichinė sveikata sukelia somatines ligas, kaip, pavyzdžiui, kraujagyslių ir širdies veiklos sutrikimus, ką jau kalbėti apie priklausomybių ligas. Ne veltui sakoma, kad daug ligų prasideda nuo nervų.
REIKIA ŠVIESTI TĖVUS
- Medikai dažnai kartoja, kad reikia stiprinti gyventojų psichinę sveikatą. Tuo niekas neabejoja, tačiau, jūsų galva, kaip tai padaryti?
- Į psichikos sveikatos stiprinimą būtina įtraukti kuo platesnį visuomenės ratą: švietimo, socialinės apsaugos įstaigas, darbdavius, bendruomenę.
Žmogaus psichikos sveikata priklauso ne tik nuo jų įgimtų ir įgytų savybių, bet ir nuo jį supančios aplinkos, kurioje jis gyvena.
Ypač norėčiau akcentuoti švietimo įstaigų vaidmenį. Manau, kad medikai dalį psichinės sveikatos profilaktinių programų turėtų atiduoti į ugdymo įstaigų: vaikų darželių, mokyklų rankas.
Dar ankstyvoje vaikystėje reikia padėti pamatus dvasiškai stiprios asmenybės vystymuisi. Vaiko charakteris formuojasi iki 12 metų. Labai svarbu šiame etape nepadaryti klaidų su juo bendraujant, jį auklėjant.
Tėvai žino, kaip vaiką maitinti, kaip jį aprengti, tačiau neišmano jo psichologijos įvairiais amžiaus tarpsniais. Šioje sferoje galėtų daug nuveikti vaikų ugdymo įstaigos, perduodamos reikalingą informaciją tėvams ir vaikams.
Psichikos sveikatos specialistai galėtų konsultuoti pedagogus. Vilniuje mūsų centro gydytojai ėjo į mokyklas skaityti paskaitų mokytojams, tėvams, vaikams. Įsitikinau, kad tiek suaugusiems, tiek vaikams labai svarbu informaciją pateikti suprantamai ir įdomiai.
Panevėžyje mūsų centro specialistai konsultuoja tėvus, kurių vaikai linksta į alkoholį, kvaišalus ir kitas priklausomybių ligas. Paprašėme mokyklų apie tai informuoti tėvus. Vienintelė sąlyga, kad į konsultacijas įsitrauktų visa šeima.
Kita vertus, nors žmonės skundžiasi, kad dabar viskas mokama, kažkodėl nemokamų konsultacijų nevertina. Iš praktikos žinau, kad tik labai nedaug tėvų kreipiasi nemokamos pagalbos.
PRIORITETAI- LIGŲ PREVENCIJAI
- Sveikatos apsaugos ministerijos parengta Valstybinė psichikos sveikatos 2005-2010 metų strategija, kuri susilaukė labai palankaus Pasaulio sveikatos organizacijos įvertinimo.
Pagal šią strategiją, psichinės sveikatos priežiūros srities laukia didelės reformos. Numatyta daugiau teisių ir atsakomybės rūpinantis gyventojų psichikos sveikata suteikti pirminės priežiūros įstaigoms.
Psichikos ligoniai turėtų būti gydomi bendruomenės psichiatrijos tarnybose, t.y. kuo artimesnėje namams aplinkoje, o į specializuotas įstaigas būtų siunčiami tik ypač sunkiais atvejais.
Minėtame dokumente psichinės sveikatos priežiūros finansavimo prioritetai teikiami prevencijai, gydymo ir reabilitacijos paslaugų, kurios skatina ligonio integraciją, plėtrai.
Kaip vertinate valstybės vykdomą psichikos sveikatos politiką kaip gydytojas praktikas?
- Strategija iš tiesų yra profesionaliai parengta ir labai gera. Tačiau ją nelengva įgyvendinti praktikoje. Viena didžiausių problemų- psichikos sveikatos priežiūros specialistų trūkumas. Lietuvoje ypač trūksta vaikų psichiatrų.
Su kolega, sveikatos apsaugos ministro konsultantu Dainiumi Pūru diskutavom apie tai, kad psichinės sveikatos priežiūros srityje dar daugiau galėtų reikštis psichologai, socialiniai darbuotojai, slaugytojos, kuriuos paruošti trunka trumpiau nei psichiatrus.
Be to, daugeliu atveju žmonėms priimtiniau kreiptis į šiuos specialistus, o ne į psichiatrus. Pastarieji turėtų būti tarsi ašis, apie kurią suktūsi kitų specialistų komanda.
-Kokią dalį darbų nuo psichiatrų pečių dar galėtų nuimti šeimos gydytojai?
- Didelė dalis psichikos sveikatos sutrikimų nėra sunkūs ir jie gali būti gydomi pirminiu sveikatos priežiūros lygiu. Dabar šeimos gydytojai daugiau apsiriboja vaistų išrašymu.
Mano galva, daliai pacientų visiškai nereikia medikamentinio gydymo, užtenka psichologo, socialinių darbuotojų pagalbos.
Apskritai negerai, kad Lietuvoje dominuoja gydymas vaistais, gyventojams sunkiai prieinama psichoterapija. Ligonių kasos per mažai ir neadekvačiai finansuoja psichoterapijos paslaugas, be to, trūksta psichoterapeutų.
Mūsų centro specialistai dirba daugiau valandų nei apmoka ligonių kasos. Esam užsibrėžę tikslą, kad kuo mažiau mūsų pacientų pakliūtų į stacionarą.
Sveikintina, kad valstybinėje psichikos sveikatos strategijoje numatyta psichoterapijos paslaugų plėtra. svarbu, kad tai būtų įgyvendinta.
PERMAINOS SUKĖLĖ STRESĄ
- Gydytojau, ar dėl to, kad šalyje daug savižudybių, prievartos, smurto, plinta alkoholizmas, kaltos tik psichikos sveikatos priežiūros spragos?
- Akivaizdu, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti šių problemų prevencijai. Tačiau Lietuvoje šios bėdos tokios didelės ir dėl to, kad žmonės nesugebėjo prisitaikyti prie labai suintensyvėjusio gyvenimo tempo, didelio informacijos srauto.
Vyresnės kartos žmonės psichologiškai tam nebuvo pasiruošę, jie nesugebėjo tam paruošti ir savo vaikų. Kitaip sakant, vykstančios permainos juos tiesiog išmušė iš vėžių.
Aš pamenu, kaip mes prieš maždaug 15 metų stebėjomės, kad apie 25 procentai amerikiečių kenčia nuo pasikartojančių panikos priepuolių. Dabar beveik tokia pati situacija Lietuvoje.
Tarkim, kas anksčiau galėjo pagalvoti, kad teks kovoti su narkomanija tarp vaikų ir jaunimo?
Todėl mums reikia pasižvalgyti į Vakarų šalis, pasidomėti, su kokiomis problemomis jos dabar susiduria, kad žinotume, kas laukia mūsų vaikų, anūkų. Mes galim juos psichologiškai paruošti būsimoms permainoms.
LIGONIŲ NEGALIMA IZOLIUOTI
- Lietuvą kartkartėmis sukrečia šiurpūs psichikos ligonių nusikaltimai. Nemaža dalis visuomenės mano, kad sunkiai sergančius psichikos ligonius reikėtų izoliuoti psichiatrijos ligoninėse ir neišleisti.
- Nepritariu tokiam požiūriui. Pagalvokim, kodėl tie žmonės nusikalsta? Todėl, kad jų psichinė būklė pablogėja. Tai rodo, kad išėję iš ligoninės jie nebegauna reikiamos pagalbos ambulatorinėje grandyje, nutrūksta jų reabilitacijos procesas.
Psichikos liga negali būti pateisinimas izoliuoti žmogų nuo visuomenės. Taip būtų pažeistos jo teisės.
Dideles, centralizuotas psichiatrijos įstaigas ketinama reformuoti.
Psichikos ligoniai turėtų gydytis ir gyventi kuo mažiau suvaržytoje aplinkoje, daugiau dėmesio būtų skiriama jų reabilitacijai.
vppc.lt inf.
