Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje, todėl gydytojai susirūpinę, jog ryškiais simptomais nepasireiškianti liga gali būti pražūtinga, mat daugelis net nežino paprasčiausio dalyko – savo kraujospūdžio.
Šiandien TV8 televizijos medicinos laidoje „Sveikatos medis“ minint pasaulinę hipertenzijos dieną bus skiriamas didelis dėmesys visuomenės švietimui ir supažindinimui su šia klastinga liga, jos rizikos veiksniais bei gydymo būdais.
Hipertenzija – tai padidėjęs, saugias ribas viršijantis kraujospūdis. Ši liga nustatoma, kuomet fiksuojamas ilgalaikis arterinio kraujo spaudimo padidėjimas. Negydant hipertenzijos, ilgainiui atsiranda širdies, smegenų, inkstų, tinklainės, kraujagyslių pažeidimų, ligai progresuojant galimas miokardo infarktas, insultas ar net apakimas.
„Arterinė hipertenzija yra klastinga liga, nes ji nepasižymi aiškiais simptomais ar požymiais, kurie tuoj pat atvestų pacientą pas gydytoją. Daugelis žmonių net nežino, kad turi padidėjusį kraujo spaudimą, o tai yra pavojinga, nes pažeidžiami gyvybiškai svarbūs organai: širdis, inkstai, smegenys, akys, kraujagyslės“, – laidoje pasakos VUL Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas, VU Medicinos fakulteto profesorius, gydytojas nefrologas prof. dr. Marius Miglinas.
Arterinė hipertenzija yra viena svarbiausių priežasčių, dėl ko išsivysto širdies ir kraujagyslių ligos. Šią ligą gali išprovokuoti daugelis rizikos veiksnių. Prie nekoreguojamų veiksnių yra priskiriamas paveldimumas, lytis, žmogaus amžius, mat senstant kraujospūdis didėja dėl mažėjančio kraujagyslių elastingumo. Nemažą vaidmenį atlieka ir koreguojami gyvenimo būdo veiksmai, tokie kaip nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas ar gausus druskos vartojimas. Tai taip pat gali turėti įtakos arterinės hipertenzijos išsivystymui.
„Hipertenzija yra dažniausia širdies nepakankamumo priežastis. Tuomet paciento gydymas yra jau daug sudėtingesnis, tenka implantuoti įvairius prietaisus, taikyti sudėtingesnes gydymo schemas ir rezultatai, nors yra neblogi, tačiau jie būtų ženkliai geresni, jeigu sustotume ties arterine hipertenzija, neleisdami pasireikšti tolimesnėms ligoms“, – teigs LSMUL Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Širdies nepakankamumo ir ydų skyriaus vadovė, gydytoja kardiologė prof. dr. Gintarė Šakalytė.
Arterinė hipertenzija nepasireiškia aiškiais simptomais, ją įtarti ir nustatyti galima tik reguliariai matuojant ir stebint savo kraujo spaudimą. Šiandien modernius kraujospūdžio aparatus lengvai galima įsigyti bet kurioje vaistinėje ir turėti jį namų vaistinėlėje, tačiau daugelis, net ir matuodami kraujospūdį, nežino į kokius rodmenis yra svarbu laiku atkreipti dėmesį ir kada pamatavus kraujo spaudimą būtina sunerimti.
„Kraujo spaudimo nežinojimas reiškia jo negydymą, o nekontroliuotas kraujo spaudimas susijęs su priešlaikine mirtimi, su didelėmis komplikacijomis. Net ir vyresnio, virš 65-erių metų amžiaus pacientams kraujo spaudimas turi būti mažiau 140/90. Na, o jaunesniems, kraujo spaudimas turėtų būti netgi žemesnis negu 130/80, bet nemažiau 120/70. Jeigu randamas padidėjęs, reikia gydyti, tinkamai sureguliuoti ir tai reikšmingai prailgina gyvenimo trukmę“, – teigs prof. dr. M. Miglinas.
Nors pasak gydytojų, Lietuvoje padidėjęs kraujospūdis nustatomas net apie 60 proc. šalies gyventojų, tačiau laiku pastebėjus šią ligą, galima ją suvaldyti ir tinkamai sukontroliuoti aukštą arterinio kraujo spaudimą. Gydytojai džiaugiasi galėdami suteikti patį geriausią pasaulyje esantį medikamentinį gydymą bei kombinuoti jį su kitomis ligomis, išvengiant didelių šalutinių poveikių.
„Visada primename pacientams, jog lengviausia gydyti tada, kuomet liga yra pačioje pradžioje. Arterinė hipertenzija gali būti idealiai koreguojama ir šioje vietoje vaistų vartojimas pacientams yra būtinas šalia nemedikamentinio gydymo, gyvenimo veiksmų koregavimo, teisingos mitybos laikymosi. Tačiau be vaistų gali gyventi tik tas žmogus, kuris neserga“, – tvirtins prof. dr. G. Šakalytė.
Gydytojai sunerimę ir dėl to, jog daug pacientų nežiūri atsakingai į hipertenzijos gydymą, pamiršta vartoti vaistus, o tai paskatina ligos paūmėjimą. Šiandieniis laikotarpis taip pat yra ypač įtemptas. Mat kol visas pasaulis bando sutramdyti COVID-19 virusą, kitos ligos tarsi atsiduria antrame plane, o tai gali lemti negrįžtamas ir sunkias pasekmes.
„Neturi būti vaistų „atostogų“. Labai daug pacientų iš tikrųjų mėgsta praleisti vaistų vartojimą, o tai išbalansuoja suvaldytą kraujo spaudimą. Ir būtent per tas pertraukas gali įvyksti insultas ar infarktas. Blogai gydoma hipertenzija beveik lygiai tiek pat sukelia komplikacijų, kaip ir išvis negydoma hipertenzija.
Mes, specialistai, esame labai sunerimę, mat šiomis dienomis dėl sunkesnio patekimo pas gydytoją, gali pablogėti kraujo spaudimo kontrolė. Bet tos konsultacijos turi vykti nuotoliniu būdu, pacientas turi vartoti vaistus, nes remiantis Pasaulio hipertenzijos draugijos duomenimis, pasaulyje kiekvieną dieną dėl padidėjusio kraujo spaudimo sukeltų komplikacijų miršta 30 tūkst. žmonių“, – pasakos prof. dr. M. Miglinas.
Hepatitas C – virusas, nuo kurio skiepų nėra
Gegužės 19-ąją Lietuvoje ir pasaulyje yra minima hepatito C diena. Virusiniai hepatitai yra virusų sukeliami kepenų uždegimai. Infekcinius hepatitus sukelia skirtingi virusai, todėl hepatitas yra skirstomas į A, B, C, D ir E. Jie skiriasi plitimo būdais, inkubaciniais laikotarpiais, ligos vystymosi eiga ir sunkumu. Nuo hepatito A, B ir D profilaktikos ir kontrolės priemonė yra skiepai, tačiau skiepų nuo hepatito C ir E, deja, nėra. Kasmet pasaulyje hepatitas C
nustatomas 150 milijonui žmonių. Ši klastinga liga nerodo jokių klinikinių simptomų, o per kelis dešimtmečius ji gali išsivystyti į kepenų cirozę ar vėžį.
„Liga, sukeliama hepatito C viruso, Lietuvoje serga apie 40 tūkst. ligonių. Užsikrėtus tik 10% pacientų pasireiškia klinikiniai simptomai. Pirmieji simptomai pasireiškia tik tada, kada viruso sukeltas kepenų uždegimas pereina į cirozės stadiją arba net dar blogiau – kepenų vėžį. Ir tuomet padėti gali tik kepenų transplantacija, jeigu ligonis laiku kreipiasi.
Šis virusas perduodamas per kraują ir įvairius biologinius skysčius, todėl pati reikšmingiausia rizikos grupė – žmonėms, kuriems iki 1993 metų buvo perpiltas kraujas arba jie buvo kraujo, plazmos donorais. Šiai dienai mes su tais žmonėmis susiduriame neretai jau sunkiose ligos stadijose“, – laidoje pasakos LSMU KK Gastroenterologijos klinikos hepatologijos sektoriaus vadovas, gydytojas gastroenterologas, prof. hab. med. m. dr. akad. Limas Kupčinskas.
Rubrikoje „Ačiū, daktare“ – padėka iniciatyvai, už apsauginių kaukių gamybą
Šį sekmadienį laidoje padėkos žodžius tars Nacionalinio vėžio institutas. Jie bus skirti rūpestingoms moterims, kurios šiuo sunkiu laikotarpiu, COVID-19 pandemijos akivaizdoje, atsiliepė į instituto pagalbos šauksmą ir įsitraukė į širdingą iniciatyvą pasirūpinti onkologinių ligonių veido apsauga.
„Ši sveikatos krizė parodė kiek Lietuvoje mes turime nuostabių žmonių. Kuomet tik prasidėjo pandemija, mūsų kelių mėnesių atsargos virto kelių dienų poreikiu. Ir tada mes susidūrėme su būtinybe apsaugoti ne tik save, bet ir mūsų pacientus. Nuoširdžiai noriu padėkoti moterims, kurios suprato mūsų poreikį, atsiliepė į tai ir neatlygintinai iki šiol siuva šias kaukes“, – laidoje istorija dalinsis NVI Vėžio informacijos ir komunikacijos skyriaus vedėja Veronika Mickevičienė.
Ką svarbu žinoti prieš matuojantis kraujo spaudimą, kaip užkirsti kelią hepatito C plitimui bei kaip teisingai dėvėti ir prižiūrėti medicinines ir daugkartinio naudojimo veido kaukes – apie visą tai jau šiandien laidoje „Sveikatos medis“, 15 val. per TV8 televiziją.
Septintąjį sezoną skaičiuojanti medicinos laida „Sveikatos medis“ ir toliau džiugina savo žiūrovus nuoširdžiomis ir jautriomis padėkomis gydytojams tiesiai iš pacientų lūpų, dalina patarimus, kaip užkirsti kelią klastingoms ligoms, pažindina su naujausiais pasiekimais medicinoje ir atsako į visiems rūpimus klausimus apie sveikatą.
„Sveikatos medis“ – tai laida, nestokojanti svarbiausių medicinos aktualijų bei patarimų, jautrių ir abejingų nepaliekančių gyvenimiškų istorijų tiek iš gydytojų, tiek iš pacientų lūpų.
Medicinos laida „Sveikatos medis“, kurioje susivienijo ilgametė gydytojos Irenos Pivoriūnienės patirtis ir prodiuserės, laidų kūrėjos Vaidos Skaisgirės jaunatviškas veržlumas – sekmadieniais, 15 val. per TV8!
