Euromelonoma yra visos Europos odos vėžio prevencijos projektas, kurio tikslas – skleisti informaciją apie odos vėžio prevenciją, ankstyvąją diagnostiką ir gydymą.
Melanoma yra vėžio tipas, atsirandantis ląstelėse, kurios suteikia kūnui spalvą ir yra vadinamos melanocitais. Šios ląstelės, esančios apatiniame epidermio sluoksnyje, gamina melaniną, atsakingą už kūno odos spalvą, apsaugą nuo žalingų ultravioletinių spindulių. Kai oda yra veikiama saulės, melanocitai išgauna daugiau pigmento, kuris skatina odą patamsėti, arba įdegti.
Piktybinis navikas
Melanoma odos piktybinių navikų struktūroje užima 11 proc., tačiau nuo jos miršta iki 75 proc. odos piktybiniais navikais sergančių pacientų. Tai pati agresyviausia odos vėžio forma. Dažniausiai ji pasireiškia odoje, kur kiekvienas galime pastebėti pakitimus. Retai, bet pasitaiko tokių atvejų, kuomet melanoma atsiranda akies dugne, žarnyne ar bet kuriame kitame organe. Ji nesukelia diskomforto ir yra nepastebima.
Pasaulyje gydytojai diagnozuoja apie 160 tūkst. naujų melanomos atvejų per metus. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugėja melanoma sergančių asmenų. 2011 m. Lietuvoje užregistruotas 351 naujas šios ligos atvejis. Kas 6–10 metų sergamumas padvigubėja. 2015 m. nuo melonomos Lietuvoje mirė 103 asmenys.
Apgamo pakitimas
Galimas melanomos požymis yra apgamo arba odos pigmentacijos pakitimai. Gali pakisti apgamo dydis, forma, aukštis ar spalva. Kai kuriais atvejais gali pakisti apgamo kraštai, pasireikšti niežulys, šlapiavimas arba kraujavimas. Asimetrija (skiriasi vieno apgamo pusių išvaizda ar forma) arba naujų apgamų augimas šalia jau esančio apgamo – kiti dažni melanomos požymiai. Kiekvienas žmogus gali pats apsižiūrėti ir pastebėti įtartinus apgamus arba tai gali padaryti kas nors kitas.
Tyrimai
Jei aptinkamas įtartinas apgamas ar odos sritis, gydytojas paima mėginį biopsijos tyrimui, kurį patologas ištiria mikroskopu. Kai kuriais atvejais gydytojas gali naudoti diagnostikos įrankį, vadinamą dermoskopija, skirtą tirti pakitimus, prieš paimant biopsijos mėginį. Jei biopsijos tyrimo metu patologas randa piktybinių ląstelių, atliekami kiti tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar vėžys išplitęs. Šie tyrimai padeda patologui įvertinti melanomos vietą, paplitimą ir stadiją. 1 stadijos melanomos yra sąlygiškai maži navikai, esantys pirminio naviko vietoje. 4 stadijoje vėžys būna paplitęs visame kūne. 2 ir 3 stadijos apibūdina būseną tarp šių dviejų kraštutinumų. Apie 70 proc. melanomų diagnozuojama ankstyvojoje stadijoje.
Ankstyva vėžio diagnostika yra tolygi gyvybės išsaugojimui. Net ir melanoma, kuri laikoma agresyviausia odos vėžio forma, anksti ją nustačius, 95–97 proc. atvejų yra išgydoma. Nors pastaraisiais metais vis dažniau nustatomos ankstyvosios melanomos stadijos, tačiau diagnozuojama ir daug pažengusiųjų stadijų, o tai rodo, kad ne vienas susirgęs delsia, bijo, neigia ar neatpažįsta melanomos ir laiku nesikreipia pagalbos.
Melanoma gali būti gydoma vienu iš šių arba keliais būdais: operacija, chemoterapija, radioterapija, taip pat naujomis procedūromis, kaip biologinė terapija ir chemoimunoterapija. Svarbu kaip įmanoma daugiau sužinoti apie gydymo galimybes ir priimti teisingą sprendimą.
Euromelanomos diena gegužės mėnesį minima ne atsitiktinai. Atšilus orams, reikia priminti, kad visą šiltąjį ir saulėtąjį sezoną turime būti budrūs ir imtis visų apsaugos nuo saulės priemonių. Svarbiausias odos vėžinių susirgimų rizikos veiksnys yra ultravioletiniai spinduliai. Odos vėžio prevencija prasideda nuo apsaugos, nuo rizikos veiksnių vengimo.
Melanomos rizikos veiksniai:
• Šeiminė melanomos anamnezė ir genetiniai veiksniai. • Didelis apgamų skaičius (įgimtų ir įgytų). • Buvusi melanoma anamnezėje. • Fenotipas: baltaodžiai, šviesiaplaukiai, raudonplaukiai, mėlynakiai. • Ultravioletinių spindulių poveikis. Melanomos atveju reikšmingas ne kaupiamasis ultravioletinių spindulių poveikis, o spindulių sukelti ūmūs nudegimai pūslėmis, nuolat pasikartojanti intensyvi UV ekspozicija.
• Aukštesnė socialinė ekonominė padėtis, pomėgis atostogauti šiltuose kraštuose ne sezono metu.
Patarimai, kaip sumažinti kenksmingą ultravioletinių spindulių poveikį ir riziką susirgti odos vėžiu:
• Vengti saulės, kai ultravioletinė spinduliuotė yra stipriausia (tarp 11 ir 16 valandos).
• Naudoti apsauginius kremus nuo saulės. Taip pat apsaugoti odą ir akis galvos apdangalu, marškinėliais, akiniais nuo saulės.
• Ypač nuo saulės saugoti vaikus. Jiems būnant saulėje reguliariai tepti apsauginėmis priemonėmis su aukštu saulės apsaugos faktoriumi (SPF nuo 30 iki 50), aprengti marškinėliais, pasirūpinti, kad jie dėvėtų galvos apdangalus.
• Leisti odai įrusti palaipsniui. Vengti nudegimo! Odos paraudimas po deginimosi saulėje jau reiškia, kad nudegėte. Jeigu pūslės ar skausmas tęsiasi dvi dienas ar ilgiau, reikėtų susirūpinti ir kreiptis į gydytoją.
• Vengti degintis soliariumuose.
Lietuvos dermatovenerologai vieningai sutaria, kad Lietuvoje žmonėms vis dar trūksta žinių apie odos vėžio ir melanomos požymius, prevenciją, taip pat trūksta atsakomybės už savo sveikatą, per mažai skiriama dėmesio ligų profilaktikai bei savistabai. Jie akcentuoja, kad melanoma – labai klastingas vėžys, sunku prognozuoti jo eigą. Ankstyva diagnostika – svarbiausia sėkmingo gydymo sąlyga. Kuo vėliau žmogus kreipiasi, tuo sunkiau jam padėti.
Apsauginiai kremai 100 proc. nesulaiko saulės spindulių, tačiau jie neleidžia sukepti, nudegti, nusvilti odai. Tam tikrą UV spindulių kiekį jie absorbuoja arba atspindi. Bėda, kad žmonės nemoka taisyklingai jais naudotis. Dažniausios klaidos – kremo tepama per mažai, po maudynių, suprakaitavus ar praėjus 2 val., kai pasibaigia kremo poveikis, pamirštama pasitepti pakartotinai. Todėl būtina šviesti visuomenę, kad žmonės žinotų, kaip išvengti melanomos rizikos.
Pavojus susirgti odos vėžiu dėl lankymosi soliariume yra didesnis, nei manyta. Ypač jaunos moterys rizikuoja susirgti vadinamuoju juoduoju odos vėžiu. Labai pavojingos piktybinės melanomos rizika padidėja du kartus, jei asmuo iki 35 metų reguliariai lankosi soliariumuose. Vienas apsilankymas soliariume per mėnesį po dviejų trijų dešimtmečių pavojų susirgti vėžiu padidina daugiau nei du kartus, palyginti su žmonėmis, kurie niekada nesimėgauja dirbtinės saulės spinduliais.
Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad soliariumuose turi būti viešai pateikti teikiamų paslaugų sąrašai, soliariumų įrangos techniniai pasai ir eksploatavimo instrukcijos lietuvių kalba. Taip pat turi būti viešai pateikta informacija paslaugų vartotojams apie soliariumų keliamą riziką sveikatai, deginimosi režimą bei fotoalergiją sukeliančių medžiagų sąrašas. Klientas, paskaitęs informaciją apie tai, kiek laiko pagal savo odos tipą galės degintis soliariume, galbūt atidžiau rinksis deginimosi laiką, nepersikaitins soliariume. Pagal Lietuvos higienos normą HN 71 : 2009 „Soliariumai. Sveikatos saugos reikalavimai“, kiekvienas klientas turi gauti paslaugų teikimo kortelę, kurioje pažymima švitinimo trukmė ir seansų skaičius. Jeigu soliariumo darbuotojai nesuteikia minėtos kortelės, klientas turi teisę jos reikalauti. Kadangi kortelėje registruojamas apsilankymų skaičius, galima stebėti, kiek kartų per metus klientas apsilankė soliariume. Draudžiama soliariumo paslaugas teikti jaunesniems nei 18 metų asmenims.
Mūsų visų prioritetu turi būti ne nuo mados priklausanti grožio samprata, o išmintingas ir atsakingas požiūris į savo sveikatą. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Liuda Ciesiūnienė
