Tad nenuostabu, kad moterys mato daugiau spalvų nei vyrai.Tikriausiai pamenat visai neseniai Lietuvą sudrebinusią suknelę. Tiksliau, net ne suknelę, o kilusias karštas diskusijas, kokios ji spalvos. Kai vieni tikino, kad ji yra baltos ir auksinės, kiti – mėlynos ir juodos. Kaip tai įmanoma, kad tą pačią suknelę mes matom skirtingų spalvų. Ogi, pasak akių chirurgo Almanto Makselio, mūsų akys išties kitokios.
Pati akis ji nėra pas visus žmones vienoda: skiriasi tiek akies optika, tiek lęšio skaidrumas, sako jis.
Kalbant apie spalvų suvokimą, akyje yra trijų rūšių specialūs receptoriai, vadinamosios kolbelės, kurių viena skirta mėlynai, kita raudonai, trečia – žaliai spalvai atskirti. Kas dešimtas vyras ir viena iš 200 – 400 moterų turi kažkokį didesnį ar mažesnį to pigmento disbalansą arba tam tikras ligas, kur gali būti sutrikęs spalvų jutimas. Tada žmonės mato kitokį vaizdą.
Kadangi turim tris rūšis skirtingų receptorių spalvoms suvokti, esam laikomi trichromatais. Tačiau moterys ir šiuo atžvilgiu gali turėti privilegijų. Tokiu atveju moterys turi dar didesnį jautrumą suvokiant skirtingas spalvas. Tad kartais net sunku suvokti, kad tau įprastos spalvos kitam gali atrodyti kitaip. Tiesa, svarbus dar vienas dalykas – kaip suvokdami tą spalvą įvardijam. O tai priklauso ir nuo kalbos – kiek joje yra žodžių skirtingoms spalvoms įvardinti, ir nuo asmeninio patyrimo. Mat vienos kalbos turi bent 50 žodžių kad ir sniego spalvai nusakyti, o kitos tuo pačiu žodžiu vadina ir žalią, ir mėlyną spalvas. Juolab, pavadinimas nereiškia, kad įvardindamas ta pačia spalva jaučia tą patį. Mat pavadint išmokstame vartodami.
Tad gal nėra ko stebėtis, kad kartais bandydamos pasitarti su vyrais dėl spalvų ne visad to patarimo sulaukiam – juk kas dešimtas vyras – daltonikas, kai moteris tik viena iš keturių šimtų. Ir dar - pasak akių chirurgo, spalvos suvokimas iš dalies panašus į skonio suvokimą. Tai, kas iš pradžių būna neskanu, ilgainiui tampa skaniu, taip gyvenimo eigoj išmokstam skirti ir spalvas.
Plačiau TV3 žinių reportaže.
