Nors įvairūs kvapai skalbimo priemonėse ir buitinėje chemijoje žavi tuo, kad ne tik padeda palaikyti švarą, bet ir palieka malonų aromatą, jų vertėtų vengti, o kai kurioms asmenų grupėms visai nenaudoti, nes kvapiosios medžiagos gali sukelti alergines reakcijas bei pabloginti sveikatos būklę.
Kvapiosios medžiagos – alergenas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Laura Tamašauskienė pabrėžia, jog kvapiosios medžiagos bendrai yra vienas dažniausių ir labiausiai paplitusių alergenų.
„Alergija kvapiosioms medžiagoms yra viena dažniausių bendroje populiacijoje – jos paplitimas 1-4,2 proc. Apie trečdalis visų alergijų kosmetikos produktams yra sukeltos būtent kvapiųjų medžiagų“, – pasakojo L. Tamašauskienė.
Kvapiosioms medžiagoms yra priskiriama daugiau kaip 2 tūkst. skirtingų medžiagų, kurios įeina į daugelį kasdienybėje naudojamų priemonių ir produktų – kosmetiką, kvepalus, skalbimo bei valymo priemones, taip pat jų yra oro gaivikliuose. Šių medžiagų yra vaistinių preparatų sudėtyje ir pramoniniuose skysčiuose.
Vis dėlto, kad ir kaip malonu naudoti įvairias priemones, kurios vilioja savo kvapais, vertėtų nepamiršti, kad už to slypi medžiagos, kurios gali atsiliepti jūsų sveikatai. Stipresnis kvapiųjų medžiagų poveikis gali varginti alergijų turinčius asmenis, taip pat sergančius lėtinėmis ligomis.
„Kvapiosios medžiagos, ypač didesnės koncentracijos, gali sukelti galvos skausmą, čiaudulį, slogos simptomus, dusulį, ypač pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, migrena, alerginiu ritinu ar astma, taip pat alerginį arba iritacinį kontaktinį dermatitą, atopinio dermatito paūmėjimą“, – aiškino gydytoja alergologė.
Atkreipkite dėmesį į simptomus
Visai nesvarbu, ar pirmą kartą panaudojote visai neseniai nusipirktą priemonę su kvapikliais, ar naudojate ją jau eilę metų – reakcija gali įvykti bet kuriuo atveju. Tiesa, pirmąjį kartą gali atsirasti galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, čiaudulys ar dusulys, o ilgą laiką naudojant priemones su kvapiosiomis medžiagomis gali išsivystyti alerginė reakcija:
„Kvapniosios medžiagos gali sukelti tiek nepageidaujamas nespecifines, iritacines kvėpavimo takų, akių gleivinės ar odos reakcijas, tiek alergines reakcijas, kurios dažnai pasireiškia odos pažeidimu – alerginiu kontaktiniu dermatitu, kuriam būdingas specifinis bėrimas, atsirandantis maždaug po 12-48 val. po buvusio kontakto su alergenu.“
Kvapnių skalbimo priemonių ir kitų produktų naudojimas gali ne tik sukelti nepageidaujamą reakciją, tačiau taip pat lemti prastėjančią sveikatos būklę – išprovokuoti kai kurių ligų paūmėjimą, pavyzdžiui, alerginio ritino ar astmos. Be to, gali pasireikšti alerginis arba iritacinis kontaktinis dermatitas, o diena iš dienos naudojant kvapnias priemones ir padidėjus jautrumui joms, bėrimai gali varginti pastoviai.
Jei įvyko nepageidaujama reakcija po kontakto su kvapikliais, tai suprasti padės atsiradę simptomai: „Jei kontakto su kvapiosiomis medžiagomis metu atsiranda čiaudulys, nosies sekreto tekėjimas, dusulys, galvos svaigimas, skausmas, pykinimas, labai tikėtina, kad būtent kvapiosios medžiagos išprovokavo simptomus, tačiau dažniausiai šių reakcijų išsivystymo mechanizmas nėra alerginės kilmės.“
Pasireiškus minėtiems simptomams, kuo greičiau nutraukite kontaktą su simptomus išprovokavusia medžiaga, išvėdinkite patalpą ar išeikite į gryną orą – tai padės sumažinti kamuojančius simptomus.
Pataria vengti
Atsiradus bėrimams gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė rekomenduojama vengti kvapnių odos priežiūros ir skalbimo priemonių, odą tepti emolientais, kurie padės kovoti su bėrimu.
Ant odos pastebėjus bėrimus, atsiradus niežuliui ir simptomams nepraeinant, vertėtų kreiptis į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą arba dermatologą – specialistas atliks odos aplikacinį tyrimą su kontaktiniais alergenais ir padės išsiaiškinti, ar tokią reakciją sukėlė kvapiosios medžiagos, ar kiti alergenai.
„Šis tyrimas padeda diferencijuoti alerginį kontaktinį dermatitą nuo iritacinio kontaktinio dermatito bei nustatyti alergeną, sukėlusį simptomus. Odos lopo testą rekomenduojama atlikti pacientams, kuriems įtariamas alerginis kontaktinis dermatitas, yra neaiškios kilmės lėtinis dermatitas plaštakose, veide, akių vokuose bei kurie dirba darbą, susijusį su didele profesinio dermatito rizika, pavyzdžiui, kirpėjai, kosmetologai“, – pataria L. Tamašauskienė.
Ilgą laiką, diena iš dienos naudojant priemones su kvapiosiomis medžiagomis, ypač didesnės koncentracijos, gali išsivystyti kontaktinis dermatitas, taip pat paūmėti lėtinės ligos, tokios kaip atopinis dermatitas.
Tiesa, yra asmenų grupės, kurioms šių priemonių patariama kiek įmanoma vengti ir nenaudoti visai: „Pacientams, kuriems yra nustatytas įsijautrinimas kvapiosioms medžiagoms, kūdikiams ir vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, astma, atopiniu dermatitu“, – vardijo specialistė.
Kad pavyktų išvengti įvairių nepageidaujamų reakcijų ir apsisaugoti nuo žalingo kvapiųjų medžiagų poveikio, L. Tamašauskienė rekomenduoja stengtis atsisakyti priemonių su kvapiosiomis medžiagomis, visada atidžiai skaityti etiketes ir rinktis tas priemones, kurių sudėtyje nėra kvapiųjų medžiagų.
