„Darželyje pasigauta liga yra tik paskutinis lašas, kuris paguldo vaiką į patalą. Pripažinkime, kai kurie vaikai neserga beveik niekada, nors vaikšto į tas pačias vietas, kaip ir kiti. Viskas priklauso nuo mažylio imuninės sistemos,“ – sako gydytoja kardiologė Jelena Tulčina.
Kiekvienas gimdami atsinešame savo imunitetą. Vieniems jis duotas silpnesnis, kiti – stipresni iš prigimties. Kyla klausimas, ar tai – loterija, ar vis dėlto galime kažką padaryti, kad vaikelis į pasaulį ateitų stipresnis.
„Viskas priklauso nuo to, kaip maitinasi mama, kol įsčiose nešioja kūdikėlį. Jei mamos maistas netinkamas jos imunitetui, jos organizmas užsiteršia toksinais, kuriuos krauju ji iš karto perduoda vaikui. Taip dar negimęs kūdikėlis jau turi užslėptą alergiją vienam ar kitam maisto produktui. Vėliau svarbios ir medžiagos, kurias mažylis gauna su mamos pienu, o tuomet – ir tai, prie kokio maistelio jis pratinamas nuo mažumės,“ – sako specialistė.
Matematika paprasta – į organizmą patekus imuninei sistema netinkančiam maistui, baltieji kraujo kūneliai, kurie turėtų kovoti su virusais, bakterijomis ir vėžinėmis ląstelėmis, puola netinkamus produktus.
„Baltieji kraujo kūneliai žūsta, iš jų išsiskiria toksiški fermentai, kurie pasklinda po organizmą ir sukelia uždegiminius procesus. Tuomet anksčiau ar vėliau, priklausomai nuo imuninės sistemos stiprumo, pasireiškia lėtinių ligų simptomai,“ – perspėja mitybos specialistė.
Gydytoją neramina tai, kad vietoje to, kad ieškotume būdų, kaip nenusilpninti imuninės sistemos, susitelkiame į jos stiprinimą jau po laiko.
„Reikia kreipti dėmesį ne į vis naujus atsirandančius vaistus, o į maistą, kurį dedame sau į burną. Tik tėveliai gali padėti vaikui stiprinti imunitetą ir nesirgti. Vietoje to, kad vėliau gydytume pasekmes, pradėkime nuo priežasčių,“ – perspėja gydytoja J. Tulčina.
Mitybos specialistė paprastai paaiškina, kodėl atvėsus orams ir išvedus mažylius į darželius, jie suserga.
„Imuninė sistema silpsta, organizme atsiranda daug toksinų, žarnyne gaminasi daug gleivių, temperatūra jame mažėja. Problema ne tame, kad šalta aplink, bėda, kad organai patys nustoja šildytis. Taip pat žarnyne, kuriame atsiranda nesuvirškintas maistas, gaminasi daug gleivių, toksinų, kurie nuodija kraują ir tuomet jie ieško, kur apsivalyti. Storojo žarnyno imuninis audinys išklotas tomis pačiomis ląstelėmis, kaip ir nosiaryklės, todėl jei matote smarkiai sloguojantį vaiką, didelė tikimybė, kad pirminė problema – žarnyne. Apsivalymo procesai gali vykti ne tik per nosį, bet ir per gerklę. Pradeda augti adenoidai, vaikui sunku kvėpuoti, prasideda infekcija, uždegimas, paburksta tonzilės, atsiranda pūliniai skausmai ir temperatūra,“ – liūdną paveikslėlį piešia gydytoja. Deja, bet standartiškai dažnai besikartojantiems tonzilitams, siūloma išoperuoti svarbų imuninės sistemos organą. „Visai nepagrįstai – jis reikalingi mums, kaip barjeras, kad infekcija neplistų į bronchus. Šalia dar skiriami antibiotikai, imuninę sistemą neva stiprinantys preparatai, vaikai nevedami į darželį, mamos nedirba, o vos vaikui sugrįžus į ugdymo įstaigą viskas vėl kartojasi,“ – sako J. Tulčina.
Jos teigimu, virusas ar infekcija būna tik paskutinis lašas užteršto vidaus ir nusilpusios imuninės sistemos fone. Tai nėra ligos priežastis, o tik faktorius, nuspaudžiantis gaiduką. Problema – tame, kaip stipriai jau būna užterštas vaiko organizmas.
„Patarimas yra vienas ir paprastas. Deja, bet recepto, kuris tiktų mums visiems nėra. Esame skirtingi ir unikalūs, todėl mūsų organizmui tinka ar kenkia skirtingi produktai. Šiais laikais jau yra galimybė atlikti maisto netoleravimo tyrimą, kurio metu nustatoma, kas netinka imuninei sistemai. Nevalgant tų produktų, baltieji kraujo kūneliai pagaliau vėl sugrįš prie kovos su virusais, bakterijom ir vėžinėm ląstelėm ir galės saugoti mūsų organizmą, vietoje to, kad stengtųsi kariauti su tuo, ką patys pasirinkome įsidėti į burną,“ – sako gydytoja J. Tulčina.
