Koronaviruso vakcinos ekperimente pati dalyvavusi gydytoja dr. Ellie Cannon sako nuolat girdinti žmonių dvejonių dėl vakcinos. Vieniems vakcina atrodo skubota, kitiems skiepytis tiesiog baisu.
Gydytoja su britų laikraščiu „The Daily Mail" dalijasi atsakymais į bene dažniausiai užduodamą klausimą apie vakciną – ar tikrai ką tik išrasta vakcina gali būti veiksminga?
E. Cannon rašė: „Tai bene dažniausiai mano girdimas rūpestis – ir, tiesą sakant, pats suprantamiausias. Vakcinos bandymai užbaigti per rekordiškai trumpą laiką – per vos dešimt mėnesių, kai įprastai tai trunka dešimt metų. Bet tai nieko įtartino."
Vakcina išbandyta
Dėl pandemijos mokslo pasaulyje kilo precedentų neturinti problema. Todėl ir sprendimas buvo beprecedentis.
„Prieš užsiregistruodama į bandymą apie vakciną daug skaičiau. Jei nebūčiau buvusi 100 proc. tikra, nebūčiau jiems leidusi man suleisti skiepo net du kartus. Pirma reikia pirmosios dozės, o tada po dviejų savaičių administruojamas pastiprinimas.
Kaip ir visų kitų skiepų atvejais, prieš suleidžiant šią vakciną žmogui, saugos testai jau buvo atlikti.
Pirmoji bet kokio bandymo dalis atliekama laboratorijose, kur vakcina suleidžiama į žmogaus ląsteles mėgintuvėlyje, o tada – į gyvūnus. Oksfordo vakcinos atveju, šį darbą atliko beždžionės – tokiu būdu užtikrinama, kad nebus jokių blogų pasekmių ar žalos.
Tuomet gautus įrodymus tikrina atsakingos institucijos. Kai įrodymai yra pakankami, pavyzdžiui, jei beždžionės jaučiasi puikiai ir taip pat įgauna imuninį atsaką – pradedami bandymai su žmonėmis. Tokiu būdu vakcinos saugumas ir veiksmingumas dar kartą tikrinamas su šimtais suaugusių žmonių. Šios bandymų fazės Oksfordo vakcinos duomenys buvo „The Lancet“ žurnale paskelbti liepos 20 d. – straipsnį galima perskaityti internete", – dėstė gydytoja.
Vakcina sukėlė organizmo atsaką
Duomenys rodo, kad savanoriams vakcina sukėlė stiprų imuninį atsaką, kaip ir tikėtasi. Ten taip pat rašoma, kokiam skaičiui žmonių pasireiškė šalutinis poveikis. Maždaug pusė jų dieną ar dvi po vakcinos jautėsi pavargę, dar tiek pat jautė galvos skausmus. Išgėrus paracetamolio simptomai buvo silpnesni.
„Tik tuomet buvo pradėta trečioji bandymų fazė, kai vakcina buvo suleista tūkstančiams sveikų savanorių – viena jų buvau ir aš. Pusė mūsų gavo vakciną, o kita pusė – placebą, ir nė vienas nežinojo, kas iš tiesų mums buvo suleista. Tai daroma tam, kad mokslininkai galėtų užtikrintai žinoti, kad bet koks gautas rezultatas yra sąlygotas būtent vakcinos. Jei panašus poveikis matomas tiek vakcinuotųjų grupėje, tiek placebą gavusiųjų grupėje, tai gali reikšti, kad įsimaišė koks nors kitas faktorius, pavyzdžiui, pasikeitė žmonių elgesys, o pačios vakcinos poveikis čia niekuo dėtas.
Taigi, tada buvo laukiama ir stebima, ar kas nors iš mūsų užsikrės koronavirusu. Tyrimą darėmės kas savaitę. Praėjusią savaitę buvo gauti rezultatai, ir jie yra puikūs – skaičiuojama, kad iki 90 proc. Oksfordo vakcina paskiepytų žmonių yra apsaugoti nuo viruso", – aiškino ji.
Vakcina daug tikrinama
Didžiosios Britanijos vyriausybė užsisakė 100 mln. Oksfordo vakcinos dozių, o taip pat 40 mln. JAV gaminamos „Pfizer“ vakcinos dozių. Pastaroji buvo testuojama taip pat griežtai ir yra tokia pat saugi bei veiksminga. Tas pats galioja „Moderna“ vakcinai, taip pat gaminamai JAV. Ji Didžiąją Britaniją pasieks pavasarį.
Šios vakcinos iš tiesų pradėtos gaminti jau anksčiau šiais metais – farmacijos kompanijos to ėmėsi žinodamos, kad jei vakcina būtų netinkama, jos pačios turėtų padengti gamybos išlaidas. Gamyba pradėta dar nesulaukus tyrimų rezultatų tam, kad būtų galima iškart pradėti skiepyti žmones, kai tik vakcinos saugumas ir efektyvumas bus patvirtinti.
„Tai – įprasta praktika, nors tokiu dideliu mastu dar nieko panašaus nėra buvę. Kai bandymai baigiami, prieš vakcinai pasiekiant pacientus dar yra atliekami tolesni esminės svarbos patikrinimai. Visus vaistus reguliuojanti institucija Didžiojoje Britanijoje – Vaistų ir sveikatos prekių reguliavimo agentūra labai atidžiai analizuoja visų bandymų duomenis.
Tiriamos pačios vakcinos sudedamosios dalys, tyrimų kokybė bei žiūrima, kuriose visuomenės grupėse vakcina veikia geriausiai ir prasčiausiai. Norėdami gauti patvirtinimą, vakcinų gamintojai privalo pateikti ilgalaikių stebimųjų tyrimų planus.
Kai vakcina pradedama naudoti, Didžiojoje Britanijoje laikomasi medicininės priežiūros schemos, vadinamos Geltonosios kortelės schema. Joje išsamiai registruojami visi duomenys apie kiekvieną pasireiškusį šalutinį poveikį. COVID–19 vakcinoms galioja visos šios taisyklės. Skirtumas tas, kad šį kartą reguliuojančios institucijos jai suteikė prioritetą. Iš bandymų duomenų aišku, kad visos trys vakcinos veikia", – rašė ji.
Šalutinis poveikis
„Blogiausia, ką jaučiau – tai labai nestiprus galvos skausmas, kuris praėjo maždaug po paros, nors nežinau, ar gavau tikrą vakciną, ar placebą. Kitas šalutinis poveikis, apie kurį pranešama – nuovargis, nestiprus karščiavimas ar raumenų skausmai – primena gripo ar meningito vakcinos poveikį. Tai – ženklas, kad organizmo imuninė sistema ruošiasi reaguoti į įsibrovimą.
Kai kurie žmonės nerimauja, kad dar nebuvo pakankamai laiko ištirti ilgalaikį šalutinį poveikį, bet dauguma tokių pasekmių paaiškėja iškart pasiskiepijus, o ne po keleto metų ar dešimtmečių. Šiuos faktus žinome iš kitų vakcinavimo programų.
Daugelis dar atsimena, kad Oksfordo vakcinos bandymai rugsėjo pradžioje buvo sustabdyti, kai vienam iš tyrimo dalyvių pasireiškė „nepaaiškinama liga“ – nervinės sistemos sutrikimas. Kadangi bandyme dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, tokių dalykų pasitaiko atsitiktinai.
Didžiosios Britanijos ir JAV reguliuojančios institucijos į tokius atvejus reaguoja labai rimtai, bet šį kartą buvo nuspręsta, kad atvejis su vakcina nebuvo susijęs, todėl bandymas buvo tęsiamas“, – komentavo medikė.
