Kam mums stuburas, negi tik laikyti kūną? Ir kas yra stuburo smegenys?
Gyd. V. Džonson: Varančioji jėga žmogaus kūne slypi jo karkase – stubure. Visa kita, kas ant jo aplipdyta, raumenys, oda ir kita, tai tik „periferija“ Įsivaizduokime savo griaučius tokia tvarka: Stuburas – galva (kaukolė) – priekinės dalys (rankos) ir stumiamoji jėga – dubuo ir kojos. O dubuo – mums ne tik tam, kad laikytų vidurius! Nuo jo, tai yra nuo 25 –tojo stuburo slankstelio iki pirmojo stuburo slankstelio, esančio ant kaklo, kur nervai ima šakotis po kaukolę, eina centrinė nervų sistema – stuburo smegenys. Jos impulsai kyla stuburu aukštyn ir „meta“ smegenims informaciją apie viską, kas vyksta žmogaus organizme: tai per ją ir ateina signalas, kad kažkokiame organe yra bėdų. Viena smegenų dalis tą informaciją apdoroja ir paskirsto į vykdomąją dalį. Ir štai: jaučiamas skausmas. Tokiu būdu sistema veikia žmogaus fiziniame ir mentaliniame kūne. Mentalinis kūnas – minties, mąstymo kūnas susideda iš dar aukštesnio dažnio vibracijų materijos – tai asmenybės sąmonės nešėjas. Pasveikimas mentaliniame lygyje tvirtesnis ir ilgalaikis. Kad žmogus būtų sveikas ypač svarbu tai, kad jo abi sistemos būtų suderintos. Nesuderinta sistema nulemia žmogaus negalavimus, tokius, kaip viršsvoris, išderinta kepenų veikla, inkstų užterštumas, širdies permušimai (aritmija), virškinamojo trakto sutrikimai. Suderinus gyvybinę organizmo sistemą, kiekvienas organas teisingai atlieka savo funkciją. Taip kūnas skatinamas gerinti ir stiprinti savo sveikatą bei negrįžtamai prarasti nereikalingus papildomus kilogramus riebalų, kurie apsunkina stuburą, sąnarius, sulėtina medžiagų apykaitą.
Kam mums skausmas?
Gyd. Vaida Džonson: Kaip žinia, skausmas be priežasties neatsiranda. Kodėl, dėl kokios priežasties skauda nugarą, nustatyti gali tik gydytojas. Pats žmogus gali tik numatyti, reaguodamas į impulsą – skausmą. Žinoma, jei prieš tai nepatyrė avarijos, nebuvo traumos, lūžio, tai yra neįvyko ne nuo jo priklausanti situacija. O iš tiesų, skausmas yra signalas, pranešantis apie silpną vietą organizme. Tą signalą paskleidžia centrinė nervų sistema. Jis reiškia: susirūpink! Daryk ką nors, kad nebūtų per vėlu, nes jei jausmas – skausmas taps labai stiprus, tai jau bus pasekmės. Kaip dažniausiai elgiamės pajutę skausmą? Geriame tabletę! Na štai – nebeskauda. Bet skausmas nurimo tik laikinai. Vaisto poveikis praeina, vėl atsiranda skausmas, nerimas. Ir tai neišvengiama, nes kažkoks organas taip ir liko neišgydytas, išsiderinęs.
Kokios dažniausios nugaros skausmų priežastys?
Gyd. V. Džonson: Priežastys įvairios. Paminėsiu dažniausias. Ūmus skausmas, stiprėjantis judant, kosėjant, čiaudant gali būti mechaninės kilmės. Tokį skausmą nuramina poilsis, ramybės būsena. Skausmus gali sukelti ir tarpslankstelinių diskų problemos. Dažniausiai dėl tokio skausmo kalta disko išvarža, kuri gali dirginti ir netgi užspausti stuburo nervus. Kitos priežastys – sąnarių problemos, kai susidėvintys sąnariniai paviršiai skausmingai trinasi vienas į kitą, jų uždegiminiai susirgimai; osteoartritas – sąnarių degeneracija, kuri paverčia juos neatspariais krūviui; osteoparozė bei išialgijos –skausmai plintantys į kojas, susiję su sėdimojo nervo užspaudimu ir kitomis priežastimis, stuburo iškrypimas, laikysenos ir eisenos klaidos.
Kur kreiptis pagalbos?
Gyd. V. Džonson: Minėtas problemas sprendžia dviejų krypčių specialistai, į kuriuos kreiptis būtina. Tai chirurgai ir terapijos specialistai. Visgi, mano manymu, operacija yra kraštutinė priemonė. Tai intervencija, kurios rizika siekia net 80 proc. Jei nėra lūžių, kažkokių kitokių mechaninių pažeidimų, padėti žmogui galima ir kitais būdais, kuriuos patariu iš pradžių ir išbandyti.
Kokios terapijos padeda gydyti nugaros, stuburo, dubens, sąnarių bėdas?
Gyd. A. Andreičiukas: Terapijų yra įvairių, paminėsiu, mano manymu, veiksmingiausias. Tai manualinė terapija, MASAYUKI masažas, Šiatzu, akupresūra ir akupunktūra. Dėl pastarosios atkreipiu dėmesį, kad ją turėtų atlikti tik gerai pasirengę specialistai, kadangi ši gydymo technika neišmanančio žmogaus rankose gali sukelti pavojų pacientui. Akupunktūra, pažodžiui reiškia „įdurti adata" – iš Kinijos kilęs gydymo būdas, kai adatomis veikiami biologiškai aktyvūs kūno taškai. Kiekvienas biologiškai aktyvus taškas turi grįžtamąjį ryšį su kuriuo nors organu. Tą patį poveikį, tik gaunamą per ilgesnį laiką, suteikia akupresūra: taškinis masažas. Tai technika, kuria poveikis žmogaus organizmui daromas, spaudant aktyvius kūno taškus. Tam tikri taškai išsidėstę ant mūsų kūno yra tarsi vidaus organų žemėlapis. Kuriuos masažuojant daromas poveikis konkrečiam organui.
Tokiu būdu galima nuraminti pvz., danties skausmą, bet rimtos problemos, tokios kaip dubenkaulių poslinkis, stuburo išvarža – neišgydysi. Tam turi būti atliekama speciali terapija.
Papasakokite plačiau apie savo taikomą terapiją
Gyd. A. Andreičiukas: Mano jau 20 metų praktikuojama terapija susideda iš manualinės terapijos elementų ir įvairių ištempiamųjų, maigomųjų judesių. Supažindinsiu su ja plačiau, pateikdamas įvairias terapijas ir masažus, kuriuos apvienijau savo praktikoje:
Žodis „manualinis“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio „manus“ – „ranka“, o „manualinė terapija“ pažodžiui verčiama „gydymas rankomis“. O tai, kaip žinoma, pats seniausias gydymo būdas. Pavyzdžiui, mama glostė ir trynė verkiančio vaiko kūną. Tai gydymo metodas, kuris rankų pagalba atkuria taisyklingą visos apimties sąnario (sąnarių) ar slankstelio fiziologinę padėtį ir grąžina judesių laisvumą.
Japoniškas masažas pagal SAIONJI MASAYUKI techniką – tai taškinio (akupresūrinio) ir manualinio masažo derinys. Kaip sako pats šios technikos išradėjas SAIONJI MASAYUKI, tai yra maigomasis masažas ir skirtas jis atpalaiduoti dubenkauliams. Retai pasitaiko žmonių su visiškai normaliais dubens kaulais, daugumos jie yra daugiau ar mažiau iškrypę. Dėl dubenkaulių poslinkio iškrypęs stuburas spaudžia nervus ir sutrikdo raumenų, sąnarių ir vidaus organų veiklą. Šis iškrypimas yra svarbiausia dubens ir pečių skausmų bei vidaus organų sutrikimo priežastis. Masažas atliekamas gulint ant žemės, per aprangą. Trukmė apie 45 min., masažuojamas visas kūnas, dominuoja išspaudimo būdas, giliai veikiami biologiškai aktyvūs taškai, atliekama sąnarių korekcija. Visos manipuliacijos atliekamos labai švelniai, neskubant, nėra staigių judesių. Ypatinga reikšmė masažo metu teikiama specialiam kvėpavimui. Kūnas ištempiamas, ištiesinamas, sukamas, mankštinamas ir atpalaiduojamas. Šiatsu – aktyvių taškų spaudimas pirštais, kuirs derinamas su kitomis technikomis, pavyzdžiui, spūsčiojimu delnu ar raumenų tempimu.
Kuo skiriasi masažistas nuo rankų terapijos specialisto?
Gyd. A. Andreičiukas: Daugelis mano, kad manualinė terapija ir masažas – tai vienas ir tas pats ir, kad tokią terapiją gali atlikti paprastas masažuotojas. Žinoma, manualinės terapijos specialistas turi puikiai išmanyti masažo metodikas, nes bet kuris gydymo prasideda seansas masažu. Bet vėliau reikia panaudoti kitus būdus. Tuomet veikiami giliai esantys sąnariai ir raiščių aparatas. Tai specialaus mechaninio poveikio technika, ir ją yra įvaldęs tik manualinės terapijos specialistas. Jis turi tiksliai apskaičiuoti, kaip, kokia jėga ir kuriam laikui pridėti rankas. Taigi reikia žinoti anatomiją, fiziologiją ir eilę kitų medicinos disciplinų. Deja, dažnai manualine terapija užsiima asmenys, neturintys nei reikiamų žinių, nei patirties, todėl dauguma pacientų kreivai žiūri į tokį gydymą, juo nepasitiki. Noriu išsklaidyti mitus ir apie masažą. Reikia žinoti, kad net tuomet, kai trinama ar maigoma, skaudėti negali. Nebent daromas giluminis masažas, bet ir tada skausmas turi būti vos vos jaučiamas. Po procedūros likusios mėlynės, nebent jos atsirado dėl itin trapių kraujagyslių, taip pat – neprofesionalumo požymis.
Kaip vyksta jūsų terapijos seansas?
Gyd. A. Andreičiukas: Atėjusiam pas mane žmogui dažniausiai skauda ir skauda nuolat. Dėl to, patirdami stresą, susitraukia visi raumenys ir sausgyslės. Įsivaizduokite, jei varlei įdurtumėte adata, ji kaip mat susitrauktų, mano pacientas jaučiasi panašiai. Todėl pirmo susitikimo metu aš žmogų tik atsargiai apžiūriu, studijuoju jo kūną, vertinu padėtį, diagnozuoju. Taip mes vienas su kitu susipažįstame, pratinamės. Vėliau kūną reikia atpalaiduoti, kad jis taptų elastingesnis, pavaldesnis mano manipuliacijoms – judesiams. Žinoma, jei pacientas turi išlavintą sportišką kūną, procedūras galima pradėti iš karto. Bet, deja, dažniausiai būna priešingai: žmogus ateina tada, kai jau nuolat skauda, jokie vaistai nepadeda, o chirurgai tesiūlo – operuotis. O juk rankomis taip pat daromos operacijos, tik nenaudojamas skalpelis. Rankų manipuliacijomis šalinamos išvaržos, stiprinami nugaros raumenys, atstatomas į vietą pasislinkęs diskas ir pan. Bet tai nėra greitas procesas. Jis gali trukti nuo 5 iki 15 procedūrų. Daug kas priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės, jo fizinio pasirengimo, galų gale nuo jo noro ir nuo to, kaip jis reaguoja į mano rekomendacijas. Taigi, žmogus, kuriam aš paprastai sakant „tvarkau“ kūną, turi vertinti mano ir savo paties darbą, nes procedūrų metu jis taip pat dirba kartu su manimi, ir prižiūrėti save.
