Nemenčinės miškuose esančio sovietinio bunkerio teritorijoje įvyko Europos Komisijos (EK) remiamo projekto "Tremties diena" premjera. Spektaklio - gyvos istorijos pamokos - dalyviais, t. y. Stalino gulago kaliniais, 6 valandoms buvo tapę 45 jaunuoliai iš 12 Europos Sąjungos (ES) šalių.
Eksperimento dalyviai, aplankę genocido aukų muziejų, buvo nuvežti į lagerio teritoriją sovietiniu ZIL'u. Spygliuota viela aptvertame lageryje jaunieji ES piliečiai, aprengti kalinių drabužiais, savo kailiu patyrė Stalino režimo baisumus - nuožmius enkavedistų tardymus, "Ypatingojo pasitarimo" ("troikos") skelbiamus nuosprendžius, išbandė miško darbus pjaudami medžius ir kasdami sniegą. Išmėgino ir tamsius lagerio karcerius, ir kietus barakų gultus, ir skurdžius kalinio pietus - kopūstienę su padine duona. Kelias valandas trukusį išbandymą nutraukė žinia apie Stalino mirtį ir kalinių amnestiją.
ES studentų potyriu susidomėjo ir didžiausia tarptautinė naujienų agentūra "Reuters". "Neišgyvenčiau čia nė dienos", - jos korespondentui sakė projekto dalyviai iš Vakarų Europos. Vienas dalyvis, studentas iš Italijos, net mėgino pabėgti iš lagerio, tačiau nesėkmingai. "Trims valandoms jie buvo tapę "politiniais kaliniais", stumdomi, žeminami ir tardomi KGB uniforminis vilkinčių aktorių.
Dalyviai buvo verčiami bėgioti koridorių labirintu dviejų aukštų bunkeryje, kuris turėjo virsti televizijos centru branduolinio karo atveju. Studentų apklausą lydėjo sovietinė propaganda", - rašoma straipsnyje.
Enkavedistų vaidmenis projekte atliko vienas profesionalus aktorius ir du profesionalūs policininkai, trise su vilkiniu šunimi suvaldantys 45-50 įkalintųjų grupes. "Su žmonėmis čia tikrai buvo elgiamasi kaip su gyvuliais ir net blogiau", - savo įspūdžiais pasidalijo studentas iš Italijos Dario D'Anna.
"Reuters" pabrėžia, kad šis projektas atspindi Baltijos šalyse populiarų požiūrį, jog Vakarų Europa nesupranta, ką iškentė jų gyventojai per sovietų okupaciją, kad net Antrojo pasaulinio karo įvykiai tebėra aktyviai aptarinėjami buvusiose Baltijos respublikose ir Ukrainoje. Tačiau nepamirštama pridurti, kad iš baltų buvo suformuota nacių SS divizija, kurios nariai iki šiol tebėra gerbiami. Rašoma, kad žydai yra pasibaisėję tuo, kad Baltijos šalių gyventojai reikalauja, jog sovietų nusikaltimai būtų prilyginti holokaustui, nors naciai norėjo sunaikinti visą tautą, o sovietai tik įkalindavo įvairių tautybių žmones.
"Nedarykite klaidos. Rytų Europos žmonės ištisus dešimtmečius kentėjo nuo komunistų, o vakariečiai tuo metu mėgavosi laisve ir klestėjimu. Tačiau reikalauti, kad visa ES komunizmo nusikaltimus prilygintų nacistiniams, visai kas kita", - sakė Vilniuje gyvenantis žydas studentas Dovidas Katzas ir dar pridūrė, kad Baltijos šalių gyventojai mielai padėjo naciams persekioti žydus.
"Reuters" nepamiršta pridurti ir to, jog Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusija priešinasi savo kaimynų bandymams "falsifikuoti" Antrojo pasaulinio karo istoriją ir menkinti Maskvos vaidmenį triuškinant Hitlerį. Lietuvoje atgaivintas gulago įvaizdis vadinamas švietimu ir cituojami projekto sumanytojos Rūtos Vanagaitės žodžiai: "Dauguma europiečių nežino, ką reiškė būti kaliniu sovietų gulage", todėl šį projektą ji vadina "socialine terapija". Taip pat rašoma, kad R.Vanagaitė turi asmeninių priežasčių dramatizuoti tamsiąją sovietų eros pusę. "Mano senelis, kuris buvo deportuotas į Sibirą 1946 metais, mirė sovietų gulage. Jis ten mirtinai sušalo. Aš apie tai tik prieš mėnesį sužinojau iš archyvų."
Projektas "Tremties diena" - dalis EK paskelbtos programos "Aktyvi Europos atmintis", skiriamos stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti. Iš viso unikaliame istoriniame eksperimente sausio-kovo mėnesiais dalyvaus 400 jaunų žmonių iš 19 ES šalių.
