Nors vėl atgaivintas projektas Vilniuje statyti Gugenhaimo šiuolaikinio meno muziejus visuomenei nekelia pasitikėjimo ir jau siurbia Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus, sostinės valdžios atstovai šį objektą vadina dar vienu turistų traukos šaltiniu ir savotišku Trojos arkliu Lietuvai pasaulyje garsinti, užuot kūrus nacionalinius kultūros ženklus.
Trečiadienį Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo iniciatyva naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje "Guggenhaimas - neišvengiamas gėris?" dalyvavę visuomenės, meno, muziejų atstovai sakė iš esmės esantys už muziejų ir kitų kultūros įstaigų statymą, bet tai turi būti daroma absoliučiai skaidriai ir atsižvelgiant į visuomenės nuomonę.
Diskusijoje dalyvavęs sostinės vicemeras Gintautas Babravičius teigė, kad keičiantis sostinės vadovams kurį laiką nuslopęs Gugenhaimo šiuolaikinio meno muziejaus statybos Vilniuje procesas vėl gaivinamas ir Lietuvos mokesčių mokėtojams jau atsiėjo apie 200 tūkstančių litų.
"Nuo šių metų vasario suformavus Vilniaus miesto tarybos daugumą, šis projektas atgaivintas, sukurta dvylikos narių darbo grupė, kuriai vadovauju kaip vicemeras, atsakingas už kultūrą. Į darbo grupę įeina Vilniaus savivaldybės administracijos darbuotojai, administracijos direktoriaus pavaduotojas, savivaldybės užsienio reikalų, teisės, kultūros skyrių vadovai", - vardijo vicemeras.
Pasak jo, praėjusią savaitę savivaldybėje lankėsi buvęs Solomono Gugenhaimo (Guggenheim) fondo direktorius Tomas Krensas (Thomas Krens), siūlęs savo agentūros "Global Cultural Asset Management" paslaugas. "Jam buvo kilę abejonių, ar anksčiau deklaruoti ketinimai nėra numirę, todėl jie atvažiavo įsitikinti, kad šis projektas gyvas, atvežė pasiūlymus, kaip toliau projektas galėtų būti vystomas, ir pasiūlė savo konsultacines paslaugas. Pačiu artimiausiu metu darbo grupėje svarstysime šiuos pasiūlymus", - sakė G. Babravičius.
Vicemeras paneigė buvusio Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko, inicijavusio Gugenhaimo muziejaus atsiradimą Vilniuje, teiginius, kad šis muziejus atsipirksiąs po 7 metų. G. Babravičiaus teigimu, jeigu muziejus neatsipirks po 3-4 metų, jo nebus imamasi statyti.
G. Babravičiaus žiniomis, pradiniais skaičiavimais, bendra muziejaus statybos suma galėtų siekti 100-120 mln. JAV dolerių, neperskaičiavus į sumažėjusias statybos kainas. "Šie skaičiai minimi "iš kepurės", jokių skaičiavimų nėra", - sakė vicemeras.
Diskusijoje dalyvavusiam menininkui, Nacionalinės premijos laureatui Gediminui Urbonui kelia abejonių tai, kad nėra paskaičiuota, kiek galėtų kainuoti pats muziejaus pastatas, muziejaus darbuotojų paslaugos, konkurencingos parodos. "Įdomu, kad politinė valia yra, nors kaina visiškai neaiški. Perkam neaišku ką. Dėl prekinio ženklo - kažkokių garsių objektų ar idėjų įsigijimo, vadinamo "brendinimo", lietuviai nėra originalūs. Tai būdinga tiek Brazilijai, Meksikai, Taivanui - visur buvo svarstomos šios idėjos, o jų iniciatoriais visur būdavo žavūs jauni politikai, kurie dėl savo įvaizdžio siūlydavo tokią idėją. Tik nežinau, kiek šiose šalyse būdavo įtraukiami mokesčių mokėtojų pinigai", - svarstė menininkas.
Kita problema, pasak G. Urbono, - tai Gugenhaimo muziejaus, kaip vertybių skleidėjo, klausimas. "Bet koks didelis muziejus yra valstybės vertybių skleidėjas. Galime kelti klausimą, kokias vertybes būtent šitas muziejus pristato? Kokią žinią siunčiame pasauliui - ar kad turime 300 ar 500 milijonų, kuriuos sunkmečiu galime investuoti, ir ką už juos galime nusipirkti? Visi supranta, kad tai yra beprotiški pinigai, ir klausia, kodėl tai nėra, pavyzdžiui, Pompidu (Pompidou) centro Paryžiuje ar Teito (Tate) muziejų Londone modelis. Už tokius pinigus galima nusamdyti geriausius pasaulio specialistus ir sukurti savo, unikalų, galbūt lietuvišką produktą, užuot juos išleidus svetimo prekinio ženklo dauginimui", - kalbėjo G. Urbonas.
Pasak G. Babravičiaus, kol kas nieko neperkama, tik žvalgomasi ir svarstomas politinės valios aspektas. "Priimant galutinius sprendimus reikia pasidaryti galimybių studiją, kurioje gal bus išnagrinėtos ir kitų garsių muziejų alternatyvos", - sakė vicemeras.
Pasak G. Babravičiaus, siekiant numatyti kultūros objektų prioritetus, rengiama "Vilniaus kultūros strategija", taip pat planuojama gruodžio mėnesį Vilniuje surengti kultūros kongresą. "Gugenhaimo muziejus galėtų patekti į pirmąjį kultūros objektų penketuką, bet pirmiausia reikia užbaigti Valdovų rūmus. Kvaila būtų išleidus tiek pinigų turėti neužbaigtą objektą ir paskui keikti šimtą metų sumanytojus. Turėti griuvėsius už kiek ten šimtų milijonų būtų irgi šiek tiek per brangu...", - svarstė vicemeras.
Į prioritetinių statinių sostinėje penketuką, pasak G. Babravičiaus, prie Gugenhaimo muziejaus vienoje gretoje turėtų stoti Nacionalinio stadiono statyba, taip pat nauja Koncertų salė, naujas teatras. Vicemeras neatmetė galimybės, kad Gugenhaimo muziejus būtų statomas privačiomis lėšomis, taip pat kad jam būtų rasta kita vieta, išsaugant vilniečių poilsiui pievą šalia Baltojo tilto.
Respublika.lt, Eltos inf.
