Vilnietis Vaclovas nuo prekystalio nušluoja visus grybus. Sako pats giliau į mišką kojos stengiasi nekelti: „Malonumui tai pavaikštom kur nors… ten prie Aukštadvario ar kur nors… Bet tik malonumui, o jeigu norint gerai pasiruošti žiemai… tai reikia ieškoti profesionalių grybautojų.“
Ir nepasiklysi, kaip sako vyras, ir grybingų vietų nereikia ilgai ieškoti. O štai dzūkeliai rizikuoja pasiklysti, bet grybų dairosi patys. Kuo toliau į mišką, tuo grybų daugiau. Bet neslepia grybavimo entuziastas Jonas, kad didėja galimybė ir pasiklysti. Ne kartą teko vietoj rudakepurių ieškoti kelio namo. Voveraitėmis iš Šalčininkų miško prekiaujantis Viktoras sako taip pat patyręs paklydėlio dalią. Kelią namo rado pats. Svarbiausia, kaip sako vyras, nepulti į paniką:
„Aš kai miške pasiklydau, iš karto žiūrėjau, kurioje pusėje saulė. Ten kur leidžiasi saulė, reiškia, vakaruose… šiaurė, pietūs… ir va taip aš palei upę parėjau namo. Panika iš karto griebia. Nes baisu, jog dar giliau nueisi. Žmogus kai pasiklysta, jis turi sustoti.“
O pasiklydusiųjų, vos ima dygti grybai, kasmet netrūksta. Policija po miškus nelaimėlių ieško pasitelkusi keturkojus, dairomasi jų ir iš sraigtasparnių. Ir tokių štai vaizdų, kai pasiklydėliai mojuoja juos aptikusiems pareigūnams kibirais, netrūksta ir šiemet. Atskiros statistikos, kiek žmonių pasiklysta grybaudami, nėra, bet jie pakliūva kasmet į maždaug tuos tris tūkstančius ieškomiausių. Generalinis policijos komisaras sako, liūdniausia, kad ne visus žmones pavyksta namo palydėti sveikus ir gyvus.
„Skaudūs atvejai, kai rasdavom tuos žmones negyvus. Dažniausiai, aišku, dėl įvairių sveikatos problemų, Kažkokių bėdų turėdavo ir pagalbos miške suteikti, jeigu kažkokių vaistų turi, tai mes negalėdavome. Būdavo atvejų tokių, kad pasiklysdavo ir išsekdavo. Tai, be abejo, pavykdavo ir gyvus išgelbėti, buvo tokių atvejų kai ir nepavykdavo“, – sako generalinis policijos komisaras Linas Pernavas.
Išskirti, kas dažniausiai pasiklysta, pareigūnai nesiima. Pasiklysta ir vyresni, ir jaunimas. Bet visus išsiruošusius į mišką įspėja laikytis tam tikrų taisyklių:
„Pirmas dalykas tai reikia turėti mobilų telefoną. Jis turi būti pakrautas. Antras dalykas, irgi labai svarbus, jeigu yra galimybė orientuotis pagal saulę, pagal daiktus, kad mes suprastume į kurią pusę mes einame.“
Ir jeigu jau pasiklysta grybautojas, kaip sako policijos vadas, reikia ne tik nepanikuoti, bet ir klausytis, kurioje pusėje važiuoja mašinos, ar gaudyti kitokius garsus, kurie padėtų spėti, ar greta miško nėra gyvenvietės.
Ir labai svarbu, kaip priduria generalinis komisaras, į mišką pasiimti būtiniausius daiktus – kam reikia vaistų, vandens atsigerti, ir striukę, jeigu tektų neplanuotai nakvoti miške.
