Gruzija perspėja Vakarų valstybių vyriausybes, kad karo su Rusija galimybė yra visiškai reali, jei tik Maskva nepakeis savo politikos ir toliau sieks stiprinti ryšius su separatistiniais regionais ir taip sąmoningai naikins Gruzijos teritorinį integralumą bei suverenitetą. Be to, ministras perspėjo apie Rusijos mėginimą perbraižyti Rytų Europos sienas.
Kaip rašo „Radio Free Europe“, Gruzijos reintegracijos ministras Temoras Jakobašvilis gegužės 5-6 dienomis viešėjo Briuselyje, kur susitiko su Europos Sąjungos bei NATO vadovais. Vėliau Gruzijos ministras išvyko į Vieną, kur jo laukė susitikimas su „Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos“ atstovais.
Gruzija ragina ES bei NATO paspausti Rusiją, kad ji atsisakytų savo minties užmegzti glaudesnius santykius su separatistiniais Abchazijos bei Pietų Osetijos regionais ir nepadvigubintų savo karių skaičiaus Abchazijoje.
Žurnalistams T. Jakobašvilis teigė raginęs ES prisiimti didesnį vaidmenį konfliktinėse zonose ir sugriežtinti savo poziciją Rusijos atžvilgiu. Jo teigimu, Rusijos veiksmai – pradedant papildomų karių dislokavimu ir baigiant sankcijų Suchumiui bei Cchinvaliui panaikinimu – rodo akivaizdų Kremliaus siekį aneksuoti šias teritorijas.
„Mes matome aiškius savo šiaurinės kaimynės bandymų pagrobti kaimyninės valstybės žemę įrodymus ir mes matome Rusijos Federacijos bandymus aneksuoti Gruzijos teritorijas – Abchaziją bei Pietų Osetiją“, – teigė reintegracijos ministras.
Rusijos propaganda
T. Jakobašvilis paneigė Rusijos kaltinimus, kad Gruzija esą kaimyninėse Abchazijai teritorijose telkia savo karines pajėgas. Jis taip pat pareiškė, kad pranešimai apie kelių nevaldomų Gruzijos žvalgybinių lėktuvų numušimą tėra tik Rusijos propaganda. Tbilisis teigia, kad pirmąjį žvalgybinį lėktuvą numušė Rusija, kuri tokius kaltinimus neigia.
T. Jakobašvilio teigimu, Rusijos daromas spaudimas Gruzijai daro karo tarp šių valstybių galimybę visai tikėtina. „Mes tiesiog turime išvengti karo, nes matome, kas dedasi, ir matome aiškius požymius, kad Rusija stengiasi išprovokuoti Gruziją tą karą pradėti. Tai yra labai aišku“ – teigė Gruzijos reintegracijos ministras.
T. Jakobašvilis teigia, kad Gruzija yra pasiruošusi vystyti bendrą politiką su ES, kad tik būtų galima išvengti krizės. Trumpuoju laikotarpiu Gruzija siekia, kad ES į šalį atsiųstų aukšto lygio delegaciją, kuri sutartų dėl „įvertinimo mechanizmo“, kuris suteiktų blokui kriterijus bei priemones nepriklausomai įvertinti karinius veiksmus Gruzijoje.
Anonimiškai kalbėti panoręs ES diplomatas pareiškė, kad Sąjungos delegacija į Gruziją gali būti nusiųsta jau gegužės 8 dieną. Teigiama, kad ES pritaria Gruzijos siūlomam situacijos įvertinimo mechanizmui, tačiau kai kurių valstybių atstovai vis dėlto siekia, kad toks vertinimas būtų patikėtas Jungtinėms Tautoms, kurių vardu separatistiniuose Gruzijos regionuose veikia vadinamieji Rusijos taikdariai.
T. Jakobašvilis taip pat siekia, kad ES palaikytų „naują taikos procesą“, kuris būtų paremtas praėjusį mėnesį prezidento Mikhailo Saakašvilio išsakytais pasiūlymais. M. Saakašvilio siūlomą plačią autonomiją jau atmetė Abchazijos vadovai.
Gruzija taip pat siekia, kad ES atsiųstų į Abchaziją bei Pietų Osetiją pasienio stebėtojus bei policijos misiją. Tačiau tokiam Tbilisio siekiui priešinasi Prancūzija bei Vokietija – šalys, kurios ir sutrukdė Tbilisiui jau balandžio mėnesį vykusiame NATO viršūnių susitikime susilaukti narystės veiksmų plano.
T. Jakobašvilio teigimu, dabartinis derybų formatas yra dominuojamas Rusijos, kuri tas derybas beveik jau ir palaidojo. Tad ES kviečiama sukurti naują derybų formatą krizei Abchazijoje bei Pietų Osetijoje spręsti.
Sunkiai įveikiamas priešininkas
Gegužės 6 dieną T. Jakobašvilis susitiko ir su kai kurių institutų atstovais. Vienas iš tokių atstovų buvo Centrinės Azijos bei Kaukazo studijų instituto tyrimų direktorius Svante Cornellis. Jis patarė Gruzijai šioje situacijoje elgtis atsargiai, nes tiek ES, tiek JAV veikiausiai nebus pasiryžusios į kiekvieną Rusijos žingsnį atsakyti savu žingsniu.
„Žmonės, kurie supranta tai, kas vyksta tiek Europoje, tiek Amerikoje, jaučia, kad visa tai nepateisinama, kad Rusija pasiekė tą lygį, kuriame mums itin sunku net ir labai norint leisti jiems turėti derybinių pozicijų bei taikdarių misijos monopolį. Tačiau tuo pačiu metu visi supranta, kad susiduriama su sunkiai įveikiamu priešininku. Mes nesame vieningi. Mes nežinome, kokie įsipareigojimai, resursai ar dėmesys yra skiriamas Gruzijos klausimui Europoje ar Amerikoje. Ir kaip bus tuo atveju, jei mes imsimės kažko, Rusija tiesiog žengs dar toliau, ir mes tiesiog nebegalėsime ar nebenorėsime į tai atsakyti? Tokiu atveju mes tiesiog galime tik pabloginti situaciją lyginant su tuo atveju, jei nedarytume nieko“, – teigė S. Cornellis.
T. Jakobašvilis po susitikimų su ES vadovais teigė, jog pirmą kartą jaučia, jog pareigūnai Briuselyje supranta, kad Rusija nėra sąžiningas derybų tarpininkas Gruzijos įšaldytuose konfliktuose. Tačiau ministras pareiškė, kad tik kalbų negana, nes po jų turi sekti veiksmai. Reintegracijos ministras pareiškė, kad Rusija siekia perbraižyti Rytų Europos sienas ir tai liečia ne tik Gruziją, bet ir Ukrainą bei Baltijos šalis, o tuo pačiu ir ES energetikos, kaimynystės bei užsienio politikos sritis.
