Rugpjūčio 8-ąją Gruzija paminėjo 2008-ųjų karinio konflikto su Rusija ir 2003-iaisiais vykusios Rožių revoliucijos metines. Net praėjus penkeriems metams Rusija ir Gruzija nesiliauja kaltinusios viena kitą pradėjus konfliktą, o Gruzija šiuo metu bando spręsti ir vidaus politikos nesklandumus.
Linkęs derėtis
Minint penktąsias rugpjūčio karo Kaukaze metines, Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pareiškė, kad ne kartą mėgino išvengti karo veiksmų, bet Rusijos vadovai atmesdavo jo pasiūlymus.
„Mes į Maskvą išsiuntėme reprezentacinę delegaciją su konkrečiais pasiūlymais, tarp kurių buvo tokie: Gruzija dokumentų lygmeniu atsisako stoti į NATO, atsisako glaudesnių santykių su JAV ir už tai gauna Rusijos pagalbą siekiant pažangos Gruzijos teritorijų klausimu“, – sakė M.Saakašvilis. Be to, jis pridūrė, kad Rusijos vadovams buvo pateikta daug kitų pasiūlymų. „Rusijos Federacijos atstovams mes sakėme, kad žinome, kokie jų interesai Abchazijoje. Tai Abchazijos kurortai, Gudautos karinės bazės, jūrų ir Suchumio oro uostai, o Gruzijai svarbu susigrąžinti pabėgėlius“, – kalbėjo Gruzijos vadovas, kurio kadencija turėtų baigtis šių metų rudenį. Pasak M.Saakašvilio, mainais už pabėgėlių sugrąžinimą Gruzija buvo pasirengusi įteisinti Rusijos teisę naudotis oro ir jūrų uostais, įteisinti Rusijos interesus Gagroje, Picundoje, Suchumyje. Taip pat siūlyta įteisinti naudojimąsi geležinkeliu ir atverti jį Armėnijos link. Prezidentas sakė, kad buvo pasirengęs svarstyti ir Abchazijos statuso klausimą. „Žinoma, mes nesiūlėme Abchazijos padalijimo, tačiau buvome pasirengę de facto įteisinti ilgalaikius Rusijos interesus šioje svarbioje Gruzijos dalyje“, – pareiškė M.Saakašvilis.
Grėsmės viduje
Tarpparlamentinių ryšių su Gruzija grupės pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas, sostinėje ketvirtadienį organizavęs mitingą „Už laisvą Gruziją – už laisvę Gruzijoje!“, teigė, kad dabar reikia atkreipti dėmesį į procesus, kurie vyksta Gruzijos vidaus politikoje, nepamirštant akcentuoti ir šios šalies teritorinio vientisumo klausimo. „Po praėjusį rudenį vykusių rinkimų premjero Bidzinos Ivanišvilio vyriausybė pradėjo ardyti visus M.Saakašvilio pasiekimus ir griauti tas vertybes, kurios buvo pasiektos per 2003-iųjų Rožių revoliuciją. Man atrodo, kad Gruzijoje kyla pavojus pamatinėms demokratinėms vertybėms, trūksta ir pagarbos opozicijai. Kyla susirūpinimas, ar Gruzija ir toliau išlaikys tą patį kursą. Nors visi jos atstovai kalba, kad geopolitinė Gruzijos kryptis išlieka, tačiau mes matome visai priešingus procesus. Matome panašėjimą su Rusija“, – dėstė parlamentaras.
Iš dalies su M.Adomėno nuomone sutiko ir politologas Laurynas Kasčiūnas, tačiau jis atkreipė dėmesį, jog aiškių signalų, kad keistųsi Gruzijos geopolitika nepastebima. „Šiuo metu Europos akademiniuose ir diplomatiniuose sluoksniuose atsirado nauji terminai – Gruzijos ukrainizacija ir Ukrainos baltarusizacija . Manau, jog tam tikrus procesus Gruzijoje, ypač susijusius su susidorojimu su opozicija, reikia atidžiai stebėti ir šalies valdantiesiems nusiųsti aiškią žinią, kad tokiais veiksmais šalis gali pasmerkti save izoliacijai, tačiau sisteminių pokyčių, kurie rodytų, kad Gruzija stumiama į Rusijos glėbį, nematau. Nėra pasirašyta kokių nors stambių sutarčių su Rusijos Federacija ir nevyksta labai aktyvus dialogas“, – Kaukazo valstybės situaciją vertino politologas.
Imituojama demokratija
Gruzijos premjeras B.Ivanišvilis ne kartą pabrėžė, kad jo vadovaujamos partijos „Gruzijos svajonė“ pergalė 2012-ųjų rudenį vykusiuose rinkimuose sudarė palankias sąlygas atsirasti opozicijai, kurios, valdant M.Saakašviliui beveik nebuvo. M.Adomėnas tokias kalbas pavadino deklaratyviomis ir neturinčiomis nieko bendra su tikrais įvykiais.
„Opozicija Gruzijoje naikinama. Pastaruoju metu itin padaugėjo politiškai motyvuotų areštų. Tokie dalykai nekvepia demokratija. Matome daugybę prievartos atvejų, kai opozicijos atstovai išmetami iš miestų tarybų. Atrodo, kad pereinama į diktatūrinį valdymą“, – dėstė pašnekovas. Pasak jo, didžiausia B.Ivanišvilio problema – politinės patirties trūkumas. „Premjeras nori pakeisti politinę šalies situaciją itin greitai, o tai tik patvirtina, kad jam trūksta suvokimo, kaip vyksta politiniai procesai“, – pabrėžė parlamentaras.
L.Kasčiūno teigimu, B.Ivanišvilio viešoje retorikoje neretai minima opozicija ir jos svarba, tačiau vienam turtingiausių Gruzijos žmonių (B.Ivanišvilio valdomas turtas vertinimas maždaug 5 mlrd. dolerių) reikėtų suprasti, kad opozicija turi atsirasti ne tokia, kokios jam norisi, ir ne tuomet, kai jis užsinorės. „Tokie procesai turi vykti natūraliai, o ne kaip pasakoje „lydekai paliepus, man panorėjus“. Dabar matomas didžiulis noras suskaldyti M.Saakašvilio opozicinę partiją, netgi ją marginalizuoti“, – aiškino politologas.
Taiki kaita
L.Kasčiūno manymu, dabartinius B.Ivanišvilio veiksmus išprovokavo M.Saakašvilio politinės klaidos. „B.Ivanišvilis buvo vienas tų, kuris rėmė 2003-iasiais vykusią Rožių revoliuciją, tačiau prezidento poste atsidūręs M.Saakašvilis pamiršo savo rėmėjus. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad savo nesėkmę rudenį M.Saakašvilis pripažino ir perdavė valdžią“, – nesenus įvykius Gruzijoje prisiminė politologas.
M.Adomėnas taip pat atkreipė dėmesį, jog praėję rinkimai buvo pirmasis kartas, kad valdžia Gruzijoje pasikeitė taikiai ir nebuvo jokių neramumų. Kalbėdamas apie Lietuvos ir Gruzijos politikos santykius M.Adomėnas teigė, kad geopolitinė Lietuvos pozicija šios šalies atžvilgiu nė kiek nepakito. „Galbūt anksčiau daugiau visko vyko viešojoje erdvėje – Prezidento Valdo Adamkaus vizitai į šią Kaukazo valstybę, politikų palaikymas, bet ir dabar niekas nepasikeitė, paprasčiausiai daugiau veiksmų vykdoma diplomatiniu lygiu. Nuosekli trijų Baltijos šalių ir Lenkijos pozicija Gruzijos atžvilgiu labiausiai ir lėmia tai, kad lapkričio pabaigoje Vilniuje vyksiančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime bendradarbiavimas su šia valstybe taps dar glaudesnis“, – apibendrino politikas.
Pozicija nesikeičia
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, prieš keletą mėnesių Lietuvoje viešėjusiam Gruzijos premjerui pareiškė, kad lapkritį vyksiančiame Vilniaus viršūnių susitikime norint parafuoti ES asociacijos sutartį su Gruzija, būtina, kad šalis garantuotų skaidrų ir nešališką teismų procesą bei užtikrintų konstruktyvų, demokratiniais principais pagrįsta bendradarbiavimą su opozicija. „Tikimės rezultatyvaus Vilniaus viršūnių susitikimo. Bendras Europos Sąjungos ir Gruzijos siekis – sėkmingai užbaigti derybas dėl asociacijos sutarties. Tačiau labai svarbu, kad Gruzija tęstų vidaus reformas, sėkmingai įtvirtintų pamatinius demokratijos principus, įstatymo viršenybę ir žmogaus laisves“, – pranešime spaudai teigė D.Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės labai svarbu, kad šių metų spalį įvyksiantys Gruzijos prezidento rinkimai būtų laisvi ir sąžiningi. Valstybės vadovės teigimu, Lietuva ir ES yra pasirengusios padėti Gruzijai tęsti reformas, tačiau pažanga priklauso tik nuo Gruzijos politinės valios eiti demokratinių reformų keliu.
Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius taip pat yra pareiškęs, kad remia šios valstybės integraciją į ES ir NATO, o pats šią šalį laiko viena svarbiausių partnerių Pietų Kaukaze. Anot jo, svarbiausia – tęsti reformas, reikalingas asociacijos sutarčiai su ES pasirašyti, o politinė valia yra vienas pagrindinių kriterijų siekiant integracijos į ES ir NATO. Gruzijos ministras pirmininkas padėkojo už Lietuvos paramą jo šalies integraciniams siekiams.
Marius Eidukonis
