Nors vyrą dažniausiai galima pastebėti su mikrofonu rankose, turbūt mažai kas žino, kad Donatas Mažeikiuose dar turi savo restoraną, kuriame dirba tiek padavėju, tiek valytoju, tiek virėju, tiek sandėlininku.
Dėl užimto grafiko ir noro pailsėti vyras neslepia, kad gimtadienių nešvenčia jau kurį laiką.
„Paskutinį kartą švenčiau 35-ą jubiliejų, gimtadieniai man niekada nebuvo labai reikšmingas ir svarbus dalykas.
Šiandien pasiimu mylimąją, dukrelę ir važiuosime į Palangą, pailsėsime porą dienų gerame viešbutyje. Aišku, prisėsiu atsakyti į sveikinimus, kurių šiandien sukrito labai daug. Aš per savo gimtadienį visada stengiuosi mamai gėlių padovanoti ir turiu vienintelį norą kuo daugiau pabūti su savo artimaisiais.
Gimtadienių po paskutinio jubiliejaus tikrai nesureikšminu, lauksiu turbūt tik 40-ojo“, – kalbėdamas su naujienų portalu tv3.lt šypteli vyras.
Šiemet renginių vedėjo darbą nutraukęs Donatas neslepia, kad anksčiau tekdavo gimtadienius praleisti apsikrovus veiklomis.
„Kažkaip pastaraisiais metais sutapdavo, kad gimtadienis ir kokios nors vestuvės išpuldavo tą pačią dieną. Praeitais metais per gimtadienį taip pat teko vesti vestuves. Apskritai visa vasara buvo labai darbinga, tad rugsėjo mėnesis man lyg tokia atgaiva, galimybė atsipūsti po krūvos darbų, daugiau pabūti su šeima“, – teigia jis.
Tėvystė ir dukrelės gimimas
Šie metai Donato gyvenime buvo išskirtiniai – pagausėjo jo šeima. Liepos mėnesį jam su mylimąja Diana gimė dukrelė.
„Rutinos dar nepavyko sukurti. Jai vos pora mėnesių, tad dažnai man sunku kažkuo prisidėti. Dažniausiai ja rūpinasi mamytė, aš kartais vystyklus pakeičiu, po ašarų su ja išeinu pasivaikščioti“, – sako atlikėjas.
Kalbai pasisukus apie poilsį, vyras neslepia, kad nors iš pradžių buvo sunkoka priprasti prie naujis rutinos, su miegu jam problemų nekyla. Kiek kitaip – jo antrajai pusei.
„Dabar pasakysiu atvirai. Buvo keli rytai, kai atsikėlęs mylimosios paklausiau, kaip ji miegojo. Sulaukiau tik pikto žvilgsnio. Prisipažinsiu, kad aš kelias nakteles miegojau puikiai. Man asmeniškai su poilsiu problemų nebuvo, sakyčiau, kad ji labai ramus vaikas.
Sakyčiau, kad iš pat pradžių režimą tikrai buvo sunku susidėlioti, neleisdavo ji mums ilgai išmiegoti, buvome labai pavargę, bet manau, kad tai yra normalu. Man tai antras vaikas, mylimajai – pirmas. Tad abu mokomės visko kartu“, – kalba Donatas.
Anot jo, tik laikas ir gyvenimiškos pamokos išmoko, kaip reikia būti tėvu:
„Aišku, visko pasitaiko. Buvo, kad po koncerto Drevernoje grįžome, tai dukrelė buvo apsirgusi, su temperatūra. Bet daugiau jos sveikata tikrai negalime skųstis, rimtesnių bėdų nėra. Kiekviena diena džiaugiamės, yra daug gražių, mažų džiaugsmų – jos šypsenėlė ar bandymas ištarti kai kuriuos žodžius.“
Anot vyro, prieš susilaukiant vaikelio, jis negalėjo net nuspėti, kaip viskas bus. Kiekviena diena – vis nauja pamoka.
„Turbūt niekada tiksliai nežinosi, kokia bus ta tėvystė. Toks sutapimas, kad dukrelė gimė būtent per mano koncertą. Tada dainavome Vilniuje, o mano mylimoji Telšiuose gimdė. Įdomu ir tai, kad ir mano pirmas vaikas gimė man būnant scenoje.
Buvo daug jaudulio, nerimo, bet koncertą kažkaip atlaikiau. Po jo iškart teko iš Vilniaus lėkti į Telšius, visgi pavyko pamatyti stebuklą“, – apie dukrelės gimimą kalbėjo jis.
Scenoje atlikėjai neretai turi lipti net ir tada, kai tam nėra energijos ar nuotaikos. Visgi anot pašnekovo – tokia jau darbo dalis.
„Turbūt visi tai patyrę žmonės supranta, kad nesvarbu, ar tu liūdnas, ar piktas, ar susierzinęs – vis vien turėsi lipti į sceną. Užsakovai nėra kalti ar atsakingi dėl to, kas vyksta tavo gyvenime. Visada turime pabaigti jau pradėtą darbą, stengiamės išspausti maksimumą ir tik tuomet tvarkyti visus kitus reikalus. Turėjome du koncertus, bet kai prasidėjo vaikelio gimimas, nusprendėme važiuoti po pirmojo koncerto. Visgi visi buvo labai laimingi“, – prisimena Donatas.
O kokį palinkėjimą pašnekovas turi pats sau?
„Turiu visokių minčių, bet labiausiai norėčiau, kad visi būtų sveiki ir kad su artimaisiais galėčiau praleisti kuo daugiau laiko. Labai norėčiau, kad mano artimiausi žmonės būtų sveiki ir kad su jais turėčiau kuo daugiau laiko.
Pastaruoju metu buvo nemažai laidotuvių – tiek šeimos narių, tiek ir artimų draugų. Vieną dieną pasimatai, kitą – jau atsisveikini. Bet juk negali visada vaikščioti susikibus už rankų. Visi turime savo gyvenimus, bet reikėtų vienas kitu džiaugtis“, – teigia jis.
