Vaikų ligų II skyriuje šiuo metu gydomi 47 pacientai, iš kurių 15 proc. serga plaučių uždegimu, kiti gydomi dėl viršutinių ar apatinių kvėpavimo takų infekcijų.
Vaikų ligų II skyriaus gydytoja Renata Jezukevičienė pažymi, kad vaikams, sergantiems pneumonija, plaučiuose matomi išplitę infiltraciniai pakitimai, apimantys kelis plaučių segmentus ar skiltis. Pasitaiko pneumonijų komplikuotų pleuritu (kuomet pleuros ertmėje kaupiasi skystis). „Tai mums primena 2009-ųjų gripo epidemiją, kuomet vyravo A tipo gripas (vadinamasis kiaulių gripas). Tokie uždegiminiai pakitimai plaučiuose lemia sunkią ligos eigą ir reikalauja labai intensyvaus gydymo, deguonies terapijos, ilgos gydymo trukmės“, – aiškino R. Jezukevičienė.
Kas trečiam ligoniui, sirgusiam plaučių uždegimu, reikėjo skirti deguonį ar gydymą pradėti Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriuje, todėl labai svarbu laiku kreiptis į gydymo įstaigą. Plaučių uždegimą galima įtarti, kuomet tęsiasi aukštas karščiavimas, sunkėja kosulys, atsiranda dusulys, švokštimas, švokštimas, dažnas paviršutinis kvėpavimas, vaikas tampa vangus, mieguistas.
Pastaruoju metu Kauno klinikinės ligoninės Vaikų ligų II skyriuje padaugėjo pacientų, sergančių bakteriniais faringotonzilitais. „Paprastai tariant, tai angina, kurią sukelia „piktas“ sukėlėjas A grupės beta hemolizinis streptokokas. Susergama kai nusilpsta vaiko imunitetas (peršalus, ar perkaitus ir geriant šaltus gėrimus, valgant daug valgomųjų ledų), tuomet ryklės flora tampa patogeninė.
Ūminiu faringotonzilitu galima užsikrėsti ir oro lašiniu ar tiesioginio kontakto būdu. Todėl tėveliams patariame būti atidesniais, kad atšilus orams vaikas neperkaistų ir neperšaltų, nevalgytų pernelyg daug ledų, negertų šaltų gėrimų sukaitęs. Tiesiog reikėtų šiek tiek pasisaugoti, kad to susirgimo vaikas išvengtų“, – kalbėjo vaikų ligų gydytoja B. Dambrauskienė.
Kauno klinikinės ligoninės medikai ir ateityje informuos visuomenę, kaip kinta vaikų ligų tendencijos bei kaip atpažinti pavojingiausius susirgimus.
Kaip atpažinti sinusitą, otitą ir anginą? Bakterinį sinusitą reiktų įtarti, kai sloga sergančio vaiko būklė po 7 dienų pablogėja arba per 10 dienų nepagerėja. Virusai sudaro palankias sąlygas vystytis bakteriniam sinusų uždegimui, kuomet simptomai ne mažėja, o didėja: užgula nosį, atsiranda pūlingos išskyros iš nosies ir nosiaryklės, jį sunkiai sekasi išpūsti, skauda galvą ir atsiranda spaudimas veido srityje, pakyla kūno temperatūra, vargina kosulys (ypač naktimis), pablogėja bendra būklė. Tuomet reikalinga otorinolaringologo konsultacija ir specifinis gydymas.
Ūminis viduriniosios ausies uždegimas (otitas) yra dažniausia liga, dėl kurios tėvai su kūdikiu kreipiasi į gydytoją. Dažniausia ausų uždegimu sergama 6-24 mėn. amžiuje. Otitui būdingi simptomai yra ausies skausmas (labiau būdingas didesniems vaikams, negu ankstyvojo amžiaus pacientams), klausos susilpnėjimas, karščiavimas, dirglumas, vangumas, nevalgymas, gali būti vėmimas. Diagnozei patikslinti reikalinga specialisto konsultacija.
Ūminis bakterinis faringotonzilitas (kitaip tariant, angina) – tai ryklės ir gomurio tonzilių uždegimas, pasireiškiantis kaip ūminė infekcinė alerginė viso organizmo liga. Ūminis faringotonzilitas gali būti pirminis – sukeltas bakterinės infekcijos, ir antrinis – kuris lydi ūmines specifines infekcines vaikų ligas (infekcinę mononukleozę, skarlatiną, difteriją) ar kraujo ligas (agranulocitozę). Pirminiu bakteriniu ūminiu faringotonzilitu dažniausiai serga 5-14 m. amžiaus vaikai, rečiau – jaunesni.
Liga prasideda karščiavimu iki 38-40 laipsnių, galvos ir ryklės skausmu (ypač ryjant maistą ar seiles). Padidėja ir tampa skausmingi sritiniai pažandžių limfmazgiai, liežuvis pasidengia balkšvomis apnašomis. Tai užkrečiama liga, todėl pirmomis ligos dienomis pacientą reikia izoliuoti nuo aplinkinių, nepatartina naudotis jo indais, asmens higienos priemonėmis. Paskyrus antibakterinį gydymą pacientas jau po paros tampa neužkrečiamas.
