„Jei mes ir norėtume ištransliuoti, kad mitingas nevyks, žmonės vis tiek važiuotų. Jeigu du mėnesius buvo vykdoma (protesto – aut. past.) reklaminė kampanija, tai atšaukti neįmanoma. Vienas žmogus girdės, kad jo nebus, kitas – negirdės“, – neabejodamas, kad rugsėjo 10 dieną žmonių minia rinksis į protestą be leidimo, teigia Lietuvos Šeimų sąjūdžio pirmininkas Raimondas Grinevičius.
Paklaustas, kiek iš tiesų protesto metu tikimasi sulaukti valdančiųjų sprendimais nepatenkintų žmonių, R. Grinevičius nusijuokęs atsakė: „50 tūkstančių žmonių kaip minimum“.
Parengė kelis planus
Anot pašnekovo, penktadienį Lietuvos šeimų sąjūdis Vilniaus miesto savivaldybei pateikė alternatyvų prašymą dėl 5-10 tūkstančių žmonių protesto Vilniaus Katedros aikštėje rugsėjo 10 d., tik be planuotos eisenos.
Asociacija nori, kad jis vyktų nuo 10.30 iki 16.00 val.
Naujienų portalui tv3.lt Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino sulaukusi prašymo: „Artimiausiu metu su policija ir institucijomis vertinsime pateiktą prašymą“, – Vilniaus miesto savivaldybės nurodė ryšių su žiniasklaida specialistas Paulius Vaitekėnas.
Jei šis prašymas būtų atmestas, savivaldybė sulauktų bent dar kelių prašymų: „Dar bent penki planai yra. Jie visi teisėti, nepažeidžiantys įstatymų“, – nurodo R. Grinevičius.
Planuoja tarptautinę konferenciją
Rugsėjo 10 dieną „Lietuvos šeimų sąjūdis“ yra numatęs ir tarptautinę konferenciją, į kurią yra pakviesti mitinge dalyvausiantys užsienio svečiai.
R. Grinevičius užsimena, kad žmogaus teisių klausimais pasikalbėti bus pakviestas ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius ir Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
„Konferencija vyks tą pačią dieną – 17 val. arba 18 val. vakare. <…> Bus tiesioginė transliacija per visas Europos įmanomas priemones“, – nurodo asociacijos pirmininkas.
Radakcija susisiekė su T. V. Raskevičiumi bei B. Sabatauskaite ir paklausė, ar teko sulaukti kvietimo į minėtą konferenciją, tačiau abu pašnekovai tvirtino nieko apie tai negirdėję.
„Kai gausiu kvietimą, galėsiu pakomentuoti“, – teigė Seimo Žmogaus komiteto pirmininkas, paklaustas, ar dalyvautų minėtoje konferencijoje.
Prašo netapatinti organizuojamo mitingo su rugpjūčio 10 dienos mitingu
Pagrindinė priežastis, dėl kurios Vilniaus savivaldybė nesuteikė leidimo Lietuvos šeimų sąjūdžiui organizuoti mitingo – VSD pažyma, kurioje nurodoma, kad šiuo metu yra padidėjusi rizika įvairių susirinkimų, kurie gali pasibaigti smurtiniais veiksmais.
Puikus pavyzdys – rugpjūčio 10 dienos protestas prieš ribojimus nepasiskiepijusiems ir neturintiems galimybių paso žmonėms, vakare peraugęs į riaušes.
Kas vyko minėtame mitinge, galite pamatyti vaizdo įraše:
Anot R. Grinevičiaus, nereiktų tapatinti pedagogės Astros Genovaitės Astrauskaitės organizuoto rugpjūčio 10 dienos protesto su Lietuvos šeimų sąjūdžio organizuojamu protestu.
Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas yra sakęs, kad teismo paprašyta pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę ir leisti surengti mitingą.
„Jeigu policija, kuri pagal įstatymą privalo apsaugoti žmonių sveikatą ir tvarką, jeigu ji dirbs taip, kaip dirbo šeštadienį gėjų eitynėse, jokių riaušių nebus“, – naujienų portalui tv3.lt tvirtino jis.
Teisininkas: neturėtume remtis tik galimomis neramumų rizikomis
Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad teisininko Vytauto Sinkevičiaus įžvalgomis, neramumų įžvelgimas negali būti pagrindas neišduoti leidimo protestui. Valstybė turi imtis visų veiksmų, kad užkardytų neramumus ir užtikrintų teisę rinktis į taikius susirinkimus.
„Pagrindinis argumentas neturi būti saugumas. Jei turima tokių duomenų, privaloma iš anksto imtis veiksmų prieš tuos žmones – juos įspėti, stebėti ir panašiai. Vien tik dėl to, kad gali kažkas atsitikti, nėra pagrindo nederinti susirinkimo vietos“ , – pabrėžia teisininkas.
Antras Vilniaus savivaldybės argumentas – rugsėjo 10 dienos mitingui organizatoriai prašė 15 tūkst. žmonių leidimo, tačiau jau dabar aišku, kad tiek žmonių 75 metrų atstumu nuo Seimo netilptų.
Pastarąjį reikalavimą, anot V. Sinkevičiaus, būtina ir privaloma užtikrinti, todėl šiuo atveju savivaldybė negali leisti susirinkti tokiam skaičiui žmonių. „Susirinkimo įstatyme yra aiškiai pasakyta, kad mitingai prie Seimo gali vykti ne arčiau nei 75 metrai atstumu.
Jeigu mes pažiūrėtume į aikštę, esančią prie Seimo, akivaizdu, kad tokiam žmonių skaičiui, koks yra planuojamas susirinkime – 10 tūkst. ar daugiau, ta vieta yra visiškai netinkama, nes bus pažeistas įstatymo reikalavimas“, – pabrėžė teisininkas.
Žemiau matomoje vizualizacijoje policija nurodo, kaip atrodytų Seimas, laikantis Susirinkimų įstatyme numatytų 75 metrų atstumo, nuo kurio galima rinktis į susirinkimus ar mitingus. Akivaizdu, kad keletas tūkstančių žmonių netilptų:
Teismas nestabdys savivaldybės sprendimo
Teismas nusprendė nestabdyti Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo neleisti penktadienį organizuoti mitingo prie Seimo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį pranešė, jog atsisakė stabdyti sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo, kuriuo atsisakoma suderinti mitingą prie Seimo, galiojimą iki ši byla bus baigta įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu.
Minėtu sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo panaikintas ankstesnis sprendimas dėl rugsėjo 10 dienos mitingo prie Seimo suderinimo.
Pareiškėjas – mitingo prie Seimo organizatoriai – taip pat prašė teismo panaikinti rugpjūčio 31 dienos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą.
„Teismo įsitikinimu, pareiškėjas, prašydamas sustabdyti sprendimo galiojimą, siekia, kad planuojamas renginys būtų laikomas suderintu ir galėtų vykti kaip numatyta ir taip išspręsti ginčą iš esmės, nes taip iš esmės būtų patenkintas jo reikalavimas ir paneigtas sprendimas dar neišnagrinėjus bylos iš esmės“, – rašoma teismo pranešime.
Pasak teismo, pareiškėjo prašomi atlikti veiksmai neatitinka reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirties ir tikslo, prašomų taikyti reikalavimo priemonių taikymas neatitiktų šalių pusiausvyros ir proporcingumo, nes realiai atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės interesai šiame ginče būtų paneigti dar iki bylos išnagrinėjimo.
Vilniaus apygardos administracinio teismo manymu, pareiškėjo nurodomi nepatogumai (atlikti organizavimo veiksmai ir galbūt išlaidos) nėra vertintini kaip žala, kuri būtų neatitaisoma – pareiškėjas neįrodė, kad kiltų neatitaisoma žala, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkintas.
Į rengiamo mitingo prie Seimo bylą Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiaisiais asmenimis įtraukė Valstybės saugumo departamentą (VSD), Vilniaus apskrities policiją, Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakovė byloje.
„Posėdžio data dar nežinoma, tretieji asmenys per 14 dienų turės pateikti atsiliepimus“, – BNS sakė teismo atstovas Audris Kutrevičius.
Savivaldybės sprendime nurodyta, kad jis priimtas gavus VSD riboto naudojimo informaciją apie galimas grėsmes valstybės ir visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai.
Kadangi skundžiami aktai priimti atsižvelgiant į VSD išvadą, pateiktą vykdant jo funkcijas, teismas VSD į bylą įtraukė kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį, jam siūloma pateikti atsiliepimą į skundą ir visą su ginču susijusią medžiagą.
Be to, VSD įpareigotas kuo operatyviau, bet ne vėliau kaip per 14 dienų, išspręsti klausimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijai teiktos medžiagos išslaptinimo arba pateikti ją teismui neišslaptintą.
Lietuvos šeimų sąjūdžio prašymas leisti mitinguoti prie Seimo persvarstytas po to, kai rugpjūtį po kito mitingo prie Seimo kilo riaušės.
Tuomet leidimas organizuoti mitingą buvo išduotas mokytojai Astrai Astrauskaitei.
