Amerikiečiai jau atkreipė dėmesį, kad paskutinė finansų krizė įvyko, kai ilgą laiką buvo švelninamos bankų priežiūros taisyklės, tad šiuo metu JAV institucijos gniaužia bankus į kumštį.
Europoje, kur buvo smarkiai juntama ne tik JAV finansų krizė, bet ir išsivystė sava – euro zonos krizė – atsiranda panaši tendencija, paliesianti ir Lietuvos bankus.
Daugiau ir geriau
Ryškiausias pokytis: bankai turės sukaupti žymiai daugiau kapitalo. Prie dabar egzistuojančios 8 proc. kapitalo normos reikės pridėti papildomus 2,5 procento. Be to, pagal Bazelio III nurodymus, bankai ekonomikos pakilimo laikotarpiu kaups juodai dienai. O sistemiškai svarbūs bankai, kaip Lietuvoje esantys SEB, „Swedbank“, DNB, turės sukaupti dar 2,5 procento.
Negana to, kapitalas turės būti geresnis nei iki šiol. „Kartais atrodo, kad bankai turi kapitalo, bet kai ateina laikas juo dengti nuostolius, paaiškėja, kad tai – subordinuotos paskolos ir kita, ko negalima naudoti nuostoliams padengti“, – tokio reikalavimo poreikį aiškina Aldona Jočienė, Lietuvos banko Riziką ribojančios priežiūros departamento direktorė.
Pirmą kartą į Bazelio reikalavimus įtraukiamas ir bankų likvidumas. Bus reikalaujama, kad bankai tiek artimiausiu, tiek ilgesniu laikotarpiu turėtų daugiau likvidaus, greitai pinigais paverčiamo turto.
Lietuvai sunku nebus
Baiminamasi, kad nauji kapitalo reikalavimai sustabdys ekonomiką: bankai mažiau skolins ir kaups pinigus klientų sąskaita. Pasak A. Jočienės, Lietuvoje naujos taisyklės neturėtų sukelti bankams galvos skausmo, nes jie mūsų šalyje laiko daugiau kapitalo, nei reikalaujama.
„Lietuvoje visą laiką bankai buvo spaudžiami turėti daugiau kapitalo, gerojo likvidaus turto. Tai šiuo metu, žiūrint į trejų metų perspektyvą, neturėtų sukelti problemų“, – „Ekonomika.lt“ sakė A. Jočienė ir teigė, kad Lietuvos bankai turi daug geros kokybės kapitalo.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas taip pat mano, kad dėl kapitalo kaupimo didelių bėdų nebus, bet gali atsirasti sudėtingų problemų su ilgalaikiu likvidumu.
„Likvidumo problema visiems bankams bus sunki, nes likvidaus turto nėra tiek daug“, – aiškina S. Kropas. Jo teigimu, norint užsitikrinti ilgalaikį finansavimą, Lietuvai reikėtų laipsniškai įvesti ilgalaikių indėlių kategoriją.
Revoliucinė sąjunga
Kitas naujoviškas pokytis – Europos bankų sąjunga. Euro zonoje nuo 2014 metų vidurio ketinama svarbiausių ir finansinę paramą gavusių bankų priežiūrą patikėti į Europos centrinio banko (ECB) rankas. Lietuva nuo 2015 metų ketina įsivesti eurą, todėl irgi prisijungs prie sąjungos.
ECB prižiūrės iš kiekvienos šalies mažiausiai po tris, o iš viso – apie 6000 bankų. Mažesnių bankų priežiūra liks nacionalinių centrinių bankų kompetencija. „Iš esmės tai tikrai yra revoliucija“, – sako A. Jočienė.
Pasak jos, kad bankų sąjunga veiktų, reikalingi dar du elementai. Pirmasis jų – bendra bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistema. ES siekia, kad bankams pakliuvus į bėdą, kaip mūsų „Snoro“ ir Ūkio banko atvejais, būtų taikomos bendros elgesio taisyklės. Pagrindinis tikslas – gelbėti šias finansų institucijas ne mokesčių mokėtojų, o pačių bankų pinigais. Ketinama kurti pertvarkymo fondus, kuriuose bankai patys kauptų savo pinigus galimai nelaimei finansuoti.
Be to, daug diskutuojama apie naują bankų gelbėjimo koncepciją. Jei seniau į bėdą pakliuvusius bankus gelbėdavo valstybė (angl. „bail out“), dabar norima leisti bankui savo nepadengtas skolas paversti akcijomis bei kapitalu ir taip gelbėtis iš vidaus (angl. „bail in“).
Kitas ES bankų sąjungos elementas – bendra indėlių draudimo schema. Norima, kad rizikingesni bankai mokėtų didesnes įmokas į indėlių draudimo fondą.
Rizikos tramdymas
Po krizės išryškėjo opi problema – rizikingas pačių bankininkų elgesys. Tad Europoje nuspręsta apriboti premijas bankininkams iki vieno ar dviejų metinių atlyginimų dydžio. Taip siekiama, kad nebūtų apdovanojama už riziką, kurios rezultatai pasimatys tik po kelerių metų.
Be to, iškelta idėja atskirti Europos bankų tradicines operacijas nuo prekybos funkcijų. „Manoma, kad prekybos operacijos labai rizikingos ir jos neturėtų būti finansuojamos iš indėlių“, – aiškina A. Jočienė.
JAV bankų operacijos buvo atskirtos nuo Didžiosios depresijos iki 1999 metų. Keleto ekspertų teigimu, būtent šis operacijų sujungimas lėmė 2007 metų finansų krizę. JAV dabar irgi diskutuojama, ar nevertėtų vėl atskirti bankų prekybos, tačiau, S. Kropo nuomone, Europai tai nepadėtų.
„Klientams nebūtų naudinga, manome, kad Europoje tradiciškai vyrauja universalios bankininkystės modelis. Per krizę universalūs bankai laikėsi netgi geriau nei specializuoti, – aiškina S. Kropas. – Mada, kuri ateina iš JAV ar Jungtinės Karalystės, turėtų būti labai rimtai pasverta, nes mažos institucijos, padalytos į kelias veiklas, sudarytų daug nepatogumų klientams.“ Saugiau, bet mažiau
A. Jočienė teigia, kad naujos taisyklės padės sukurti saugesnį bankų sektorių. „Viskas koncentruojama į didesnį kapitalą, kad bankai atlaikytų įvairius ekonomikos sukrėtimus, būtų atsparesni ir susidūrę su finansiniais sunkumais patys galėtų išspręsti savo problemas, o ne kreiptųsi į valstybę ir būtų gelbėjami mokesčių mokėtojų pinigais“, – aiškina Lietuvos banko specialistė.
Tačiau S. Kropas įspėja, kad nors taisyklės padės siekiant stabilumo, jos nebus visapusiškai naudingos bankams. „Tai iš esmės keičia bankininkystės sektorių. Bankai turės laikyti sukaupę žymiai daugiau pinigų, – sako jis. – Natūralu, kad tai mažina jų grąžą, pelną ir, aišku, patrauklumą investuotojams.“
Bazelio III reikalavimai
2015 m. – kapitalas privalės visiškai atitikti naujus reikalavimus 2019 m. – turės būti sukauptas atsarginis kapitalas 2018 m. – įsigalios kapitalo kokybės norma 2015 m. – bus įvestas likvidumo padengimo santykis 2018 m. – įvesti ilgalaikio likvidumo reikalavimai
