Tačiau per pastaruosius kelerius metus atsirado dešimtys agentūrų, vadinamų „taishoku daiko“, kurios padeda žmonėms įgyvendinti šį japonų kultūroje vis dar plačiai smerktiną žingsnį.
„Įsivaizduokite keblias skyrybas“, – sako Yoshihito Hasegawa, vadovaujantis Tokijuje įsikūrusiai bendrovei TRK, kurios teikiama paslauga „Guardian“ praėjusiais metais 13 000 žmonių, daugiausia 20–40 metų amžiaus, padėjo kuo lengvesniu būdu ištrūkti iš nemėgstamo ar atsibodusio darbo. Agentūra už šią paslaugą ima 29 800 jenų (189 eurų) mokestį.
Vyras teigia, kad japonai dažnai lieka dirbti net tada, kai yra nelaimingi, nes jaučiasi tarsi kamikadzės, aukojantys savo gyvenimus dėl didesnio gėrio, taip palygindamas savo klientus su lakūnais, siųstais į savižudiškas misijas paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis.
„Taip viskas daroma, taip pat kaip jaunesni žmonės mokomi gerbti vyresnius žmones, – sakė jis. – Pasitraukimas būtų išdavystė.“
Y. Hasegawa pasakoja, kad beveik pusė „Guardian“ klientų yra moterys. Anot jo, kai kurios jų išdirbusios dieną ar dvi sužino, kad pažadai dėl darbo užmokesčio ar darbo valandų buvo melagingi. Paprastai „Guardian“ klientai dirba mažose ir vidutinėse įmonėse, nors kartais pagalbos kreipiasi ir stambiose bendrovėse dirbantys žmonės. Anot jo, daugeliu atvejų viršininkai turi didžiulę įtaką tam, kaip viskas vyksta, ir kartais tiesiog atsisako sutikti, kad darbuotojas išeitų, ypač todėl, kad Japonijoje nuolat trūksta darbo jėgos.
Šios šalies įstatymai iš esmės garantuoja žmonėms teisę išeiti iš darbo, tačiau kai kurie darbdaviai, įpratę prie senojo hierarchijos stiliaus, tiesiog negali susitaikyti su tuo, kad jų apmokytas žmogus nori pasitraukti. Kalbinti pašnekovai tokius viršininkus vadino fanatikais, užgauliotojais ir „mini hitleriais“.
Spaudimas pasišvęsti darbui japonų kultūroje yra skausmingai didelis. Darbuotojai nenori, kad į juos būtų žiūrima kaip į problemų kėlėjus, jie nelinkę abejoti autoritetu ir paprastai nedrįsta išsikalbėti. Jie gali bijoti kerštingų pasekmių išėjus iš darbo. Kai kurie nerimauja dėl savo šeimos ar draugų nuomonės.
„Kol egzistuoja tokia japonų mąstysena, mano darbo poreikis neišnyks“, – sakė teisininkė Akiko Ozawa, kurios advokatų kontora konsultuoja iš darbo išėjusius asmenis, nors paprastai ji atstovauja įmonėms.
„Jei esate toks nelaimingas, kad pradedate negaluoti, turėtumėte priimti tokį sprendimą ir perimti savo gyvenimo kontrolę į savo rankas“, – pridūrė ji.
Agentūros „Albatross“, kuri siūlo „MoMuri“ arba „Nebegaliu to pakęsti“ paslaugą, įkūrėjas Shinji Tanimoto sakė, kad problemos su darbu egzistavo visą laiką, tačiau dabar žmonės supranta, kad gali gauti pagalbą internetu.
„Jie mums sako, kad anksčiau iš viso negalėjo miegoti, o dabar pagaliau gali miegoti, kiek tik nori, – sakė jis apie savo klientus. – Klientai mums nuolat dėkoja. Kai kurie verkia iš džiaugsmo.“
Sh. Tanimoto pasakojo, kad vienas asmuo norėjo išeiti iš darbo naminių gyvūnų salone, kuriame darbuotojai slapta mušdavo gyvūnus. Kitas norėjo išeiti iš darbo odontologijos kabinete, kuriame darbuotojai nesilaikydavo higienos reikalavimų.
Pasak jo, nemažai klienčių yra slaugytojomis ar prižiūrėtojomis dirbančios moterys, kurios darbdavių paprašomos likti, kol bus surastas naujas darbuotojas, tačiau po metų jos vis dar dirba šį darbą.
Toshiyuki Niino, įkūręs bendrovę „Exit Inc.“, vieną „taishoku daiko“ sektoriaus lyderių, teigė besididžiuojantis įsitraukęs į šią sritį.
Jis kaltina Japonijos švietimo sistemą dėl paklusnių darbuotojų, kurie nesugeba pareikšti savo nuomonės, ugdymo. T. Niino juokiasi pasakodamas, kaip vienas iš jo paties darbuotojų, pasinaudojęs konkuruojančios agentūros paslaugomis, atsistatydino, o paskui įkūrė savo „taishoku daiko“ įmonę.
„Geriausia, jei pats gali pasakyti, kad nori pasitraukti“, – sakė jis.
