– Šiandien vis dažniau minimas FinTech griaunantis, ardantis poveikis. Kodėl naujos finansinės technologijos siejamos su radikaliais pokyčiais? – paklausėme KTU profesorės G. Žigienės.
– Terminais „Disruptive FinTech“ arba „FinTech Disruption“ (liet. griaunančios finansinės technologijos) apibūdinamas reiškinys, kuomet kuriamos naujos finansinės technologijos pradeda griauti finansų sektoriuje ir su juo susijusiose srityse nusistovėjusius procesus. Laukiamas FinTech poveikis nebūtinai neigiamas – kartu atsiveria naujos galimybės ir iššūkiai įmonėms bei naudos vartotojams.
Finansų sektoriaus pokyčių pagrindinės priežastys yra po finansinės krizės smukęs pasitikėjimas finansinėmis institucijomis ir augantis reguliavimas, kuris trukdo finansinėms institucijoms būti lankstesnėmis (dėl tam tikrų reikalavimų, apibrėžtų ateinančio MIFID II).
Tuo pat metu klientai pradėjo naudoti patogesnius finansinių paslaugų valdymo technologinius instrumentus, kuriuos siūlo lanksčiai prie rinkos pokyčių ir poreikių prisitaikantys startuoliai. FinTech – technologijos ir jų pritaikymas plačiajai finansinių paslaugų rinkai – siūlo unikalias alternatyvas tradicinės bankininkystės ir finansinių mokėjimų sistemoms.
Kita svarbi pokyčius finansų sektoriuje skatinanti priežastis – kartų kaita. Y kartą keičiančių Z kartos vartotojų vertybės yra visai kitokios. Šiuolaikinių vartotojų elgsena neišvengiamai diktuoja pokyčius ir finansinių paslaugų rinkoje. Z karta vertina viską, kas yra greitai prieinama. Ėjimas į banką ar mokėjimas mobiliu telefonu? Z kartos vartotojui pastarasis būdas vienareikšmiškai laimi.
Greičiau ir lanksčiau prieinamos paslaugos rinkoje akivaizdžiai nurungia kitas, jei bent viena funkcija ar mygtuko paspaudimas yra patogesnis. Kaip „Uber“, „Airbnb“ ar „Kickstarter“ griauna savo srities sistemas, taip FinTech griauna tradicines atsiskaitymų ar skolinimo sistemas.
Kitas svarbus šio revoliucinio periodo požymis – sparčiai auganti FinTech vienaragių bendruomenė. Vienaragiais (angl. unicorn) „pakrikštyti“ žaibiškai augantys technologijas kuriantys startuoliai, kurie, net neturėdami finansinės veiklos istorijos rinkoje, vertinami daugiau nei 1 milijardu doleriu. Tokių vienaragių gretose – ne tik visiems žinomi „Uber“, „Pinterest“, „Airbnb“, „Instagram“, „Dropbox“, bet ir sparčiai augantis FinTech vienaragių skaičius.
– Kaip atrodytų pasaulis be finansinių technologijų ir kitų naujovių? Kokius reikšmingus pokyčius šiandien pasitinka ir išgyvena industrijos?
– Pasaulį be finansinių technologijų ir visų naujovių jau matėme, jame gyvenome. Tačiau žemėlapyje tokio pasaulio nebėra. O naujajame turėsime išmokti greitai prisitaikyti prie žaibišku greičiu vykstančios technologijų kaitos ir išmokti atsargiai elgtis su informacija bei jos sklaida.
Beveik visos industrijos pastaraisiais metais buvo paveiktos skaitmeninių technologijų. Technologijų gigantai keičia asmeninius kompiuterius mobiliaisiais įrenginiais. Mokėjimo kortelės juda iš mūsų piniginių į mūsų mobiliuosius. Leidėjai nebeužsakinėja popieriaus ir siunčia leidinius elektroniniu pavidalu. Mažmeninė prekyba iš fizinių parduotuvių sparčiai keliasi į elektronines erdves.
Net automobilių gamintojai sako, kad per ateinančius 5 metus jų pramonė patirs daugiau revoliucinių pokyčių nei per pastaruosius 50 metų. Prognozuojama, kad po 10 metų automobilio kainos didžiausią dalį sudarys ne skardos ir įranga, bet savarankiško vairavimo IT sistemos.
Be pagrindinių šalių konkurencingumo indeksų, IMD institutas „Global Competitiveness Center“ neseniai paskelbė ir šalių konkurencingumo skaitmenizacijos prasme indeksus. Lietuva pagal šį indeksą užima 29 vietą iš 61 vertintos šalies (bendrame konkurencingumo indekse skirta 33 vieta). Tyrime vertinamos trys pakopos. Pirmoji – šalies edukacinė sistema, gebėjimas lavinti jaunus, technologiniams pokyčiams imlius talentus. Antra pakopa – technologijos ir infrastruktūra, telekomunikacijos, bevielės technologijos, didieji verslo duomenys. Trečioji pakopa apibrėžia šalies pasirengimą adaptuoti technologines revoliucijas, kuris kyla iš kultūros, vertybių ir gebėjimo absorbuoti pokyčius. Tad prisitaikymas prie technologinių pokyčių yra viena iš šalies vystymosi sąlygų ir variklių.
– Kokios FinTech prognozės artimiausiai ateičiai?
– Šiais laikais būti prognozuotoju nėra patrauklu. Visgi, galima įžvelgti tam tikras ateities tendencijas, susijusias su FinTech įtaka finansinių paslaugų sektoriui. Kompanijos, turinčios milžiniškus klientų skaičius, vykdys ne tik savo tiesioginę veiklą. Po savo vėliava jos turėtų priglausti ir su tiesiogine veikla susijusius mobilius mokėjimus. „Apple“, „Google“, „Samsung“ ir kt. kuria finansinių atsiskaitymų ir mobilių mokėjimų sistemas, susijusias su savo produktais.
Klientai bus skatinami naudotis tomis sistemomis kuriant atitinkamas lojalumo programas. Pavyzdžiui, šį mėnesį pristatytoje „Apple iOS11“ operacinėje sistemoje, viena iš integruotų funkcijų – mobilūs mokėjimai. Naujoji operacinė sistema akcentuoja mokėjimus asmuo-asmeniui, ir tai bus galima padaryti tiesiog rašant SMS žinutę, naudojant piršto antspaudą kaip atpažinimo raktą. Kitaip tariant – viskas, ko jums reikia, yra mobilusis telefonas.
Net ir mobilius mokėjimus po truputį keis mokėjimai balsu (ang. voice payments). Virtualūs mobilieji asistentai „Siri“ ir „Alexa“ gelbės norintiems balso nurodymu atlikti mobilius mokėjimus. Jau dabar JAV 18 milijonų vartotojų naudoja tokius balso mokėjimus. Laukiama, kad šis skaičius per artimiausius penkerius metus išaugs keturgubai.
Prognozuojama, kad mobilios užsakymų programėlės taps pagrindiniu greito maisto restoranų užsakymo būdu, o maitinimo įstaigos savo ruožtu stengsis pritraukti vartotojus per lojalumo programas. Pavyzdžiui, „Taco Bell“ mobilūs užsakymai jau 2016 metais 20 proc. viršijo fizinius užsakymus. „Starbucks“ taip pat neseniai pristatė mobiliųjų užsakymų sistemą, kuri jau dabar intensyviai naudojama klientų.
„Blockchain“ technologija turėtų tapti daugiau nei užgaida, nes pasaulio bankai ieškos būdų naudoti unifikuotus „blockchain“ sprendimus, norėdami sumažinti tarpbankinių transakcijų sąnaudas. „Blockchain“ technologija turi potencialo eliminuoti tarpininkus finansinėse transakcijose, tuo būdu mažinant pervedimo kainą.
„Business Insider“ teigimu, tradicinės finansų institucijos kooperuosis su FinTech startuoliais ir tokiu būdu stengsis eliminuoti finansinių technologijų startuolių bumo grėsmę. Tradiciniai bankai į griaunančio FinTech startuolių poveikio grėsmę reaguoja skirtingai – kuria panašius produktus patys, perka savo konkurentus arba formuoja partnerystę.
Drąsiai teigiu: nė viena įmonė neturi imuniteto nuo griaunančios finansinių technologijų revoliucijų įtakos. Tačiau privalo turėti strategiją bei instrumentus, padėsiančius gauti naudos iš besiartinančių pokyčių.
– Ar finansų studijose Lietuvoje rengiami specialistai pasiruošę pasitikti FinTech iššūkį?
– KTU – technologinės pakraipos universitetas, tad čia puikios galimybės atpažinti ir pažinti technologinius pokyčius bei tendencijas. Pažymėtina, kad KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto finansų magistro studijų programa atitinka prestižinio tarptautiniu mastu pripažįstamo finansų analitiko CFA (ang. Chartered Financial Analyst) sertifikato turinį.
Tai reiškia, kad KTU finansų magistrantai eis koja kojon su naujausiu CFA turiniu ir jo atnaujinimais. Nuo 2019 metų laikantieji CFA egzaminą turės būti susipažinę ne tik su FinTech, bet ir su didžiųjų verslo duomenų analitika. Tą KTU studentams padaryti bus paprasta – šiame universitete dėstoma didžiųjų verslo duomenų analitikos programa.
