„Per tuos trejus metus greitąją pagalbą teko kviestis kelis kartus – mane dažnai dusindavo, turėjau miegoti sėdėdamas. Iš pradžių gydytojai man įtarė įvairias širdies ligas, buvo paskirtas ir gydymas, tačiau nutraukus vaistus problemos vėl sugrįždavo. Po metų vėl teko kviestis greitąją pagalbą.
Su tais pačiais simptomais ir sutrikusia šlapinimosi funkcija buvau paguldytas į ligoninę – tada gydytojai ir diagnozavo inkstų nepakankamumą.
Praėjus kelioms savaitėms po gydymo išvažiavau namo ir pakankamai gerai gyvenau iki dienos, kai spaudimas pasiekė 220 mmHg, pradėjau dusti, negalėjau normaliai šlapintis.
Nedelsiant buvau išvežtas į Kauno klinikas, kuriose man skubiai pradėjo taikyti hemodializes, o vėliau gydytojų konsiliumas nusprendė, jog prireiks sudėtingos operacijos“.
Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytojas nefrologas prof. Vytautas Kuzminskis pasakoja, kad paprastai pacientai lėtinio inkstų nepakankamumo požymius pradeda jausti vėlai – tada, kai išsivysto mažakraujystė, patinimas, žmogų pradeda pykinti.
„Kol pacientui buvo atliekamos hemodializės, padarėme angiografinį tyrimą ir atradome visiškai užsikimšusias abi inkstų – dešiniąsias klubines ir 90 proc. viršutines mezenterines – arterijas.
Po konsiliumo ir tvirto ligonio pasiryžimo operuotis, mūsų kolegos – kraujagyslių chirurgai – pirmą kartą operaciniu būdu pašalino dešinę inksto arteriją siaurinančias plokšteles.
Nors abu inkstai jau buvo žymiai sumažėję dėl kraujotakos sutrikimo, šio inksto darbas pagerėjo, todėl pacientui buvo nutrauktos hemodializės. Tai – įrodymas, kad kartu dirbdama daugiadalykė gydytojų komanda gali pasiekti puikių rezultatų“.
Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas doc. Linas Velička teigia, kad ypatingai operacijai – inksto arterijos ir aortos aterosklerozinių plokštelių ir trombų pašalinimui, – trombendarterektomijai – buvo ilgai ruošiamasi.
„Prieš operaciją turėjome du iššūkius – didelę anesteziologinę ir operacinę riziką.
Privalėjome atkreipti dėmesį į paciento mažakraujystę, kraujo rodiklius, mikrobines infekcijas, operaciją apsunkino ir gretutinės širdies-kraujagyslių sistemos ligos. Tačiau viskas praėjo sėkmingai – operacijos metu iš dešiniojo inksto arterijos ir pilvinės aortos buvo pašalintos aterosklerozinės plokštelės ir susidarę trombai (kraujo krešuliai)“.
„Esu dėkingas kiekvienam sutiktam gydytojui už profesionalumą, nuoširdumą ir dabar galiu drąsiai pasakyti – už išgelbėtą gyvybę. Noriu visiems žmonėms patarti, kad sveikatą reikia tikrintis reguliariai, o sutrikus vienam organui, į tai pažiūrėti plačiau – ieškoti priežasčių visoje organizmo sistemoje“, – dalijasi mintimis Saulius ir teigia, kad atlikta operacija, po kurios nebereikia hemodializių, pakeitė jo gyvenimą.
Kauno klinikose gydytojai, vadovaudamiesi ilgametėmis tradicijomis, patirtimi ir diegdami pažangiausias technologijas, siekia visapusiško paciento sveikatos kokybės gerinimo ir atsakingai parenka gydymo metodus.
Nefrologijos klinikos profesorius sako, kad tokių sėkmingų istorijų būna ir daugiau:
„Jeigu pacientui su ryškiais aterosklerozės sukeltais širdies, smegenų, inkstų kraujagyslių pažeidimais staiga labai greitai pablogėja inkstų funkcija ir kartu labai didėja arterinis kraujo spaudimas – tikslingas angiografinis tyrimas. Visa tai buvo nutikę ir mūsų pacientui Sauliui“.
Inkstų nepakankamumą gali sukelti daug kitų ligų: netinkamai gydoma arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, uždegiminės inkstų ligos, aterosklerozinis inkstų arterijų pažeidimas.
„Mano nuomone, visiems reiktų bent kartą per metus pasidaryti paprastą šlapimo tyrimą, kas 3-5 metus – inkstų ultragarsinį tyrimą ir kreatinino kiekio kraujyje tyrimą. Savo sveikata turime pirmiausia pasirūpinti mes patys“, – primena profesorius.
