Tačiau, anot ministerijos, kalno pietrytiniame ir vakariniame šlaite išlieka didžiausios rizikos susiformuoti nuošliaužoms.
„Dabartinė padėtis – šiaurės vakarų šlaitas dar nėra pabaigtas. Būtų galima konstatuoti pagrindines problemas – vakarinis šlaitas nėra stabilus. Pati nestabiliausia vieta – pietrytinis šlaitas ir pietrytinė rūmų dalis“, – Seimo Kultūros komiteto posėdyje trečiadienį kalbėjo kultūros ministrės patarėjas Juozapas Blažiūnas.
Jo teigimu, kitąmet kalno laukia dar daug darbų. Svarbiausias jų – kompleksinis darbas.
„2019 metais reikėtų įvertinti avarijų grėsmes, toliau stebėti ir būtinai galvoti apie viso kalno kompleksinį tvarkymą, kad ne tik vienas šlaitas būtų sutvarkytas, bet kad tvarkymo darbai eitų aplink visą kalną. Taip pat – pašalinti dalį imitacinės gynybinės sienos, kuri nepagrįsta jokiais istoriniais tyrimais“, – patikino ministrės patarėjas.
Istorija gali kartotis
Geologijos tarnybos direktorė Jolanta Čyžienė tvarkant kalną pasigedo geologinių tyrimų, todėl dabartinį kalno tvarkymą vadina laikinu.
„Visa suma, kuri yra sumokėta, duodama garantija tik 10 metų. Ką tai reiškia? Kad po dešimt metų turėsime tokią pat situaciją. Nebuvo atlikti geologiniai tyrimai, labai skubama. Tvarkant bent jau kitus šlaitus privalo atlikti geologiniai tyrimai, turi būti įsivertinti visi geologiniai parametrai pagal dabartinę situaciją“, – teigė J. Čyžienė.
Per trejus metus Gedimino kalno tvarkymui išleista apie 6,8 mln. eurų. Planuojama, kad tolimesni kalno tvarkymo darbai vyks dar apie 15 mėnesių.
Tęsia darbus
Per daugiau nei metus buvo atkurtas Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito reljefas, įrengta vandens drenavimo sistema, atlikti avarijos grėsmės šalinimo, požeminio tunelio išėjimo konservavimo, šlaito apželdinimo, kiti darbai. Taip pat sutvarkyta šiaurinė atraminė siena su parapetu ir senojo Arsenalo vakarinio korpuso galinė siena.
Kitąmet Kultūros ministerija planuoja įvertinti vakarinio ir pietrytinio šlaito galimų avarijų grėsmes ir atlikti suplanuotus tyrimus, statybos bei tvarkymo darbus.
Vyriausybinė komisija gruodį nusprendė pratęsti valstybės metu paskelbtą ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno. Ji paskelbta, kol tvarkymo darbai nebus baigti.
Kenčia dėl vandens
Tyrimai parodė, kad pagrindinė kalno problema – vanduo ir gruntas, o nuošliaužos formuojasi technogeninio grunto sluoksnyje, kuris atsirado 1985–1990 metais ant Gedimino kalno šlaitų.
Siekiant atkurti pilies gynybinės sienos perimetrą, tada užpilta 6 tūkst. kubinių metrų grunto. Vietomis jo storis siekia net tris metrus.
Tokį supiltinį gruntą specialistai priskiria prie labai silpnų, turinčių daug organinės medžiagos, plytų nuolaužų ir kitų statybinių atliekų. Jis yra labai imlus drėgmei, lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti.
Gedimino kalno būklę trečiadienį aptars ir ministrų kabinetas.
Papildyta 11.50
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis paragino komitetą kreiptis į Vyriausybę, kad ši sušauktų skubų posėdį ir aptartų situaciją.
„Reikia spręsti, kas vadovautų tam procesui, koordinuotų. Matome, kad nėra lyderystės, kuri apimtų visus visus. Taip būti kaip dabar yra nebegali“, – trečiadienį per Kultūros komiteto posėdį sakė R. Karbauskis.
Kultūros ministrės patarėjas Juozapas Blažiūnas komitetui pristatė nuveiktus darbus tvarkant Gedimino kalną.
Anot jo, šiaurės vakarų šlaitas sutvarkytas ilgalaikėmis priemonėmis, darbams duota dešimties metų garantija. Atkurtas šio šlaito reljefas, įrengta vandens drenavimo sistema, atlikti esamų rostverkų avarijos grėsmės šalinimo darbai, konservuotas požeminio tunelio išėjimas, šlaitas apželdintas, įrengta laistymo sistema. Taip pat sutvarkyta šiaurinė atraminė siena su parapetu ir senojo arsenalo vakarinio korpuso galinė siena.
Anot patarėjo, kituose šlaituose imtasi laikinų priemonių stabilizuoti kalną, įrengta laikina stoginė Gedimino kalno aikštelėje, Kunigaikščių rūmai suveržti bei atstatytas pagrindinis takas į Gedimino kalną.
J. Blažiūno teigimu, didžiausios rizikos nuošliaužoms susiformuoti yra Gedimino kalno vakariniame ir pietrytiniame šlaituose.
„Kitais metais būtinai galvoti apie viso kalno kompleksinį tvarkymą“, – pabrėžė jis.
Nacionalinio muziejaus direktorės pavaduotoja finansams Eglė Pekarskaitė teigė, kad metų viduryje jau paskelbtas tarptautinis konkursas dėl kompleksinio kalno tvarkymo.
„Konkursu buvo susidomėję dvylika paslaugų tiekėjų, bet gavome tik vieną pasiūlymą“, – sakė E. Pekarskaitė.
Anot jos, pasiūlyta kaina pasirodė per didelė, dabar vyksta derybos dėl jos.
Ekstremali situacija valstybės mastu dėl nuošliaužų ant Gedimino kalno Vilniuje paskelbta beveik prieš metus – nuo 2017 metų gruodžio 30 dienos. Šių metų gruodį nutarta, kad jos atšaukti negalima.
