Keleivių vežėjai skelbia, kad nemaža jų dalis balansuoja ties bankroto riba, nes įsiskolinimai ir mokesčiai jau nebepakeliami. Gali atsitikti ir taip, kad netolimoje ateityje Lietuva apskritai liks be viešojo transporto.
Dėl pablogėjusios šalies ekonominės padėties sumažėjęs keleivių skaičius, padidėjęs akcizas degalams, panaikintas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas keleiviniam transportui, sutrikęs savivaldybių atsiskaitymas su keleivių vežėjais, suaktyvėjęs nelegalus verslas - visos šios problemos žlugdo viešąjį transportą. Bankai vengia skolinti, o savivaldybės nebeturi pinigų, pradeda vėluoti algos darbuotojams, atsiskaitymai su tiekėjais, tad, kaip skelbia patys vežėjai, gresia jų veiklos paralyžius.
“Galime prieiti tokią situaciją, kai viešojo transporto neliks - veiks tik privačios paslaugos, o valstybė negalės suteikti transporto paslaugų visoms socialinėms grupėms”, - “Respublikai” tvirtino “Linavos” prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
Panaikinus lengvatą - smūgis
Pernykštis PVM įstatymo pakeitimas, panaikinęs šio mokesčio lengvatas, vežėjams papildomai kainuoja apie 85 mln. litų kasmet. Iki tol keleivių vežimui reguliariais maršrutais buvo taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas. “Buvo padaryta didžiulė klaida. Valstybė panaikindama PVM lengvatą pridarė labai daug bėdos savivaldybių biudžetams”, - “Respublikai” teigė UAB “Kauno autobusai” generalinis direktorius Mindaugas Grigelis.
PVM tarifu apmokestintos ne tik keleivių vežimo paslaugos, bet ir vežėjams priklausančios kompensacijos dėl keleiviams teikiamų lengvatų. Kitaip tariant, keleivių vežėjai privalo sumokėti į biudžetą PVM netgi už tą dalį kompensacijų, kurių realiai iš savivaldybių negauna. Vietinio susisiekimo vežėjams PVM turi kompensuoti savivaldybės, tačiau savo įsipareigojimų jos nesugeba įvykdyti ir mokesčių našta gula ant vežėjų pečių. O pastarieji nebepajėgia sumokėti PVM ir jų skola mokesčių inspekcijai sudaro daugiau kaip 30 mln. litų.
Vežėjai pažymi, kad Kelių transporto kodekse numatytas nuostolių kompensavimas neveikia. Visuomenei būtinuose maršrutuose numatytos kompensacijos vėluoja, savivaldybės neišgali kompensuoti transporto lengvatų. Vien “Vilniaus autobusams” sostinės savivaldybė yra skolinga apie 70 mln. litų.
“Būtų tikslinga, kad valstybė kompensuotų už lengvatomis besinaudojančius keleivius, o ne užkrautų mokesčių naštą savivaldybių biudžetams. Galų gale tą patį PVM už lengvatomis besinaudojančius keleivius galėtų mokėti pati valstybė”, - mano M.Grigelis. Tačiau valstybė tvirtina neturinti tokių galimybių.
Keleivinio transporto įmonių skolos šiemet siekia apie 90 mln. litų. M.Grigelis sako, kad “Kauno autobusų” padėtis esanti taip pat sunki, tačiau ties bankroto riba įmonė nebalansuojanti. “Kauno autobusai” buvo priversti atidėti paskolos grąžinimą Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) sudaryti mokestinę paskolą. M.Grigelis vardija milijonines skolas kreditoriams, o savivaldybė įmonei skolinga apie 10 mln. litų. “Vežėjai mažina išlaidas, išleidžia darbuotojus nemokamų atostogų. Elgiasi taip, kad išgyventų. Tokios tragiškos padėties, kad vežėjų neliktų, neprognozuočiau - neliks vienų vežėjų, atsiras kiti”, - “Respublikai” padėtį komentavo M.Grigelis.
Vežėjai taip pat skundžiasi, kad jų paslaugų tarifus nustatančios savivaldybės neskuba reaguoti į vežėjų išlaidų pokyčius, neleidžia padidinti paslaugų kainų. A.Kondrusevičius tokius savivaldybės politikų sprendimus vadina populistiniais.
Gali bankrutuoti ir savivaldybės
Šiaulių meras Genadijus Mikšys tvirtina, jog maršrutiniams taksi savivaldybė reguliuoja tarifus taip, kad nenukentėtų didžiosios transporto įmonės. “Negalime pasakyti, kad jų nereguliuojame. Nustatėme kainų diferenciaciją, kad žmonės naudotųsi “Busturo” paslaugomis. Mokesčiai - aktualesnė bėda. Kalbamės su VMI, kad atidėtų “Busturui” PVM mokėjimą, ten susikaupė apie 6 mln. litų”, - sakė jis.
Joniškio rajono savivaldybės meras Romaldas Gadeikis teigė, kad esant tokiai skolų naštai ne tik vežėjai, bet ir kai kurios savivaldybės gali bankrutuoti. “Šiandien klausimas yra kur kas platesnis - ar nebankrutuos atskiros savivaldybės?” - retoriškai klausė jis.
Keleivių vežėjai sutarė kreiptis į aukščiausias šalies valdžios institucijas reikalaudami mokestinių įsiskolinimų užskaitų, kurios, pasak jų, įmanomos, jei būtų sutarta su Mokesčių inspekcija. Taip pat reikalaujama grąžinti PVM lengvatas keleiviniam transportui ir nebeapmokestinti šių įmonių dukart. Prašoma kovoti su nelegaliais vežėjais, kurie yra šešėlinės ekonomikos dalis, žlugdanti tradicinį keleivių transporto verslą.
Komentarai
Rimvydas VAŠTAKAS, susisiekimo viceministras:
Žinome problemas, su kuriomis dėl ekonomikos sunkmečio ir sudėtingos valstybės finansinės padėties susiduria vežėjai. Šie metai išties buvo sunkūs, tikimės, kad kitąmet bus bent šiek tiek lengviau. Ministerija inicijuoja įstatymų pakeitimus, kurie padės spręsti vežėjų problemas: parengėme Kelių transporto kodekso pataisas, padėsiančias pačioms savivaldybėms geriau spręsti keleivių vežimo klausimus, Administracinių teisės pažeidimų kodekse sugriežtinta atsakomybė už nelegalų keleivių vežimą, siūlome netaikyti akcizo mokesčio suslėgtoms gamtinėms dujoms, kurias kaip variklių degalus naudoja vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusai (inicijavome kreipimąsi į Europos Komisiją dėl tokios galimybės).
Siekiant efektyviai spręsti vežėjų problemas, procese turi dalyvauti visos pusės: ministerijos, vežėjų ir būtinai savivaldybių atstovai. Dar iki Kalėdų įvyks susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio susitikimas su vežėjais. Šioms problemoms spręsti esame pasiryžę skirti reikalingą dėmesį, tad tikimės, kad prie stalo susėsime su visomis pusėmis.
Ramūnas LIUTKEVIČIUS
