Sparčiai didėjanti greitųjų kreditų paklausa ir jų portfelis privertė susirūpinti kontroliuojančias įstaigas. Manoma, kad iki šiol dalis vartojimo kreditus teikiančių bendrovių pelnosi iš kliento nesugebėjimo vykdyti įsipareigojimų.
Vartoti skolinasi aktyviau
Pastaruoju metu greitųjų kreditų, arba smulkiųjų vartojimo kreditų, portfelio augimas įgavo žaibišką pagreitį: greičiau nei per metus jis padidėjo beveik dvigubai. Nuo praėjusių metų kovo 31 d. iki metų pabaigos greitųjų kreditų portfelis pasiekė apie 83 mln. litų, kaip rodo Lietuvos banko duomenys.
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) valdybos pirmininkas Liutauras Valickas pabrėžė, kad 2011 m. Vartojimo kredito įstatymu sugriežtintas reglamentavimas ir žiniasklaidos dėmesys vartotojų susidomėjimą ir pasitikėjimą greitojo kredito bendrovėmis padidino. Todėl šių metų pirmą ketvirtį, kaip sakė pašnekovas, LSVKA nariai suteikė daugiau vartojimo kreditų nei praėjusiais metais per atitinkamą laikotarpį.
Tačiau, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus Vyto Valvonio manymu, tokį spartų augimą lėmė sunkmečiu pablogėjusios gyvenimo sąlygos: „Daugelio pajamos sumažėjo, daug žmonių neteko darbo, o reikėjo mokėti padidėjusius komunalinius mokesčius ir mokesčius už šildymą. Be to, viskas brangsta, o bankai skolina vis mažiau ir atsargiau. Visų šių aplinkybių visuma žmones ir pastūmėjo imti greituosius kreditus.“
Antstolis Arminas Naujokaitis sakė nemanąs, kad greitųjų kreditų paklausa, kaip ir vartotojų skolos jas teikiančioms bendrovėms, atsigaunant ekonomikai sumažės.
„Manoma, kad kuo blogesnė ekonominė padėtis, tuo labiau žmonės prasiskolina. Tačiau iš tiesų yra atvirkščiai – blogais laikais žmonės susiveržia diržus, o skolinasi tik tie, kuriems to padaryti nepavyko. Palankiu ekonominiu periodu žmonės linkę daugiau vartoti ir tai reiškia, kad jiems reikia daugiau pinigų, tad jie pasiima daugiau paskolų. Be to, kuo daugiau gyventojai turi pinigų, tuo mažiau bijo finansinių įsipareigojimų“, – svarstė A.Naujokaitis.
Vasarą skolinasi daugiau
Nors vasarą gyventojai patiria mažiau būtinųjų išlaidų nei šildymo sezono metu, šiltuoju metų laiku jie skolinasi taip pat aktyviai ir net aktyviau.
Bendrovės „LSV Intergroup“ (Euroecredit.lt) vadovas Šarūnas Mažeika patikino, kad vasarą greitųjų kreditų paklausa šalyje paprastai išauga: „Manau, kad šių pinigų žmonėms reikia atostogoms: važiuoti prie ežero ar į Palangą. Vartojimo paskolų vidurkis yra apie 600 litų. Klientai turi ilgai kankintis, kol iš banko gauna vartojimo kreditą, todėl dažnas gyventojas pirmiau kreipiasi į greitojo kredito bendrovę.“
Pašnekovas sakė, kad 60 proc. visų bendrovės suteiktų greitųjų kreditų ima moterys, o klientų amžiaus vidurkis siekia apie 40 metų. „Mūsų klientams būdingos mažesnės nei vidutinės pajamos, nors pasitaiko ir didelius atlyginimus gaunančių klientų. Turime nemažai tokių, kurių atlyginimas siekia 10 tūkst. litų. Jiems papildomų pinigų prireikia trumpam laikotarpiui – jie kreditą pasiima savaitei ar 10 dienų“, – sakė jis.
L.Valicko teigimu, dažniausiai smulkieji vartojimo kreditai imami šeimų finansiniams srautams sureguliuoti arba smulkiems buitiniams klientų poreikiams patenkinti: buitinei technikai įsigyti, būsto ar automobilio remontui atlikti. „Taip pat tėvai ima kreditą, ruošdami ar išleisdami vaikus į mokslus“, – sakė jis. LSVKA duomenimis, vidutinė smulkiojo vartojimo kredito suma pirmą šių metų ketvirtį siekė 413 litų, o smulkieji vartojimo kreditai vidutiniškai išduodami 2,2 mėnesio.
Kreditas siekia mėnesio pajamas
V.Valvonio teigimu, iki praėjusių metų, kai įsigaliojo Vartojimo kredito įstatymas, rinkoje vyravo laukinis kapitalizmas – greitojo kredito bendrovės darė ką panorėjusios. Sugriežtintas reguliavimas bendrovių savivalę pristabdė, tačiau gegužę pateiktos jų ataskaitos atskleidė nemažai trūkumų. Įstatymas, kaip sakė L.Valickas, galutinai nepažabojo ir rinkoje susiformavusio šešėlio.
Gegužės pradžioje pradėjęs greitųjų kreditų bendrovių tyrimą Lietuvos bankas savo galutines išvadas ketina pristatyti jau šių metų rugsėjį. Tačiau jau dabar nekelia abejonių tai, kad greitųjų kreditų bendrovėms ateityje teks pasitempti.
V.Valvonio teigimu, didžiausią nerimą kelia nepakankamai atsakingas klientų kreditingumo vertinimas. Anot jo, dalis greitojo kredito bendrovių skolina net tiems žmonėms, kurie kreditui grąžinti turėtų skirti 100 proc. savo mėnesio pajamų.
„Kartais net gauname laiškų iš vartotojų. Pavyzdžiui, invalidumą turinti ir tik pašalpą gaunanti motina skundžiasi, kad jos psichinę negalią turinčiam sūnui greitojo kredito bendrovė vis duoda vartojimo paskolų – nežinia, ar jo draugai prašo, ar jis pats nesupranta, ką daro. Motina mūsų prašo uždrausti greitojo kredito bendrovei išduoti jos sūnui paskolas“, – pasakojo jis.
Tokie pavyzdžiai, anot pašnekovo, perša nuomonę, kad neatsakingai kreditus išduodančios bendrovės siekia pasipelnyti skolas ieškodamos. Pavyzdžiui, finansiškai nepajėgiam klientui duodamos 1 tūkst. litų kreditą jos tikisi palūkanomis ir delspinigiais skolą išauginti iki 5 tūkst. litų ir tuomet ją išieškoti priverstiniu būdu. O būdų tai padaryti, V.Valvonio manymu, nestinga: „Skolos nėra tokios didelės, kad jų nebūtų galima padengti kliento turimu turtu, pavyzdžiui, automobiliu.“
Bedarbis – taip pat klientas
Dar birželio viduryje Lietuvos bankas paskelbė, kad 30 proc. viso kai kurių bendrovių kreditų portfelio sudaro kreditai bedarbiams. Tačiau šiandien V.Valvonis nurodyti konkrečių skaičių nesiryžo, nes bedarbiams suteiktų kreditų skaičius priklauso nuo konkrečios įmonės ir jos strategijos.
Pašnekovo teigimu, šiuo metu teikdamos kreditą maždaug 10 bendrovių iš 50 sąmoningai ar taupumo sumetimais netikrina „Sodros“ duomenų. Todėl jos negali tiksliai žinoti, ar žmogus dirba, kokios jo pajamos ar turi pradelstų skolų. V.Valvonis neatmetė galimybės, kad toks neatsakingas požiūris į skolinimą gali suformuoti net skolų bangą. Nes, siekdami grąžinti paskolą vienai greitojo kredito bendrovei, finansiškai nepajėgūs gyventojai gali skolintis iš kitos.
Apie vartotojų sunkumus grąžinti paskolas byloja ir tai, kad trečdalis visų kreditų iki 1 tūkst. litų yra pradelsti. LSVKA duomenimis, praėjusiais metais ilgiau kaip 30 dienų buvo vėluojama grąžinti 4,8 proc. suteiktų vartojimo kreditų. Tačiau, kaip patikino L.Valickas, asociacijos narės tinkamai vertina klientų mokumą, todėl skolininkų skaičius nuo 2009 m. tolygiai mažėja.
Pašnekovas pabrėžė, kad, skirtingai nei bankai, smulkiuosius vartojimo kreditus teikiančios įmonės veiklą vykdo skolindamos nuosavas lėšas, tad jos ypač suinteresuotos tinkamai įvertinti finansines klientų galimybes. Todėl dažniausiai kreditai pradelsiami ne dėl iš anksto žinomų ir bendrovių ignoruotų duomenų apie sunkią kliento padėtį, o dėl netikėtai prarasto kliento pajamų šaltinio.
Pavėluoti kainuoja brangiai
V.Valvonis pabrėžė, kad vartotojų skola greitųjų kreditų bendrovėms auga beprotišku greičiu. Jis priminė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nagrinėtą atvejį, kai per klaidą negrąžinęs 5 litų sumos po pusmečio vartotojas liko įsiskolinęs iki kelių tūkstančių litų.
Bendrovių taikomomis didelėmis baudomis ir delspinigiais skolininkų kančios dažnai nesibaigia – jų pečius užgula ir brangiai atsieinantis antstolių darbas. Iš skolininko jis gali pareikalauti kelių šimtų ar net kelių tūkstančių litų.
A.Naujokaitis pabrėžė, kad išlaidos antstoliams priklauso nuo žmogaus elgesio. Anot jo, noriai bendradarbiaujantis ir siekiantis grąžinti skolą už antstolių darbą sumoka gerokai mažiau nei atsakomybės vengiantis asmuo.
„Jeigu iš antstolių gavęs įspėjimą žmogus iš karto reaguos, suma gali siekti vos 100–300 litų. Tačiau jei skolininkas slapstysis ir atsiskaityti vengs, antstoliai automatiškai įdės daugiau darbo: jie turės kreiptis į banką, darbovietei siųsti raštus ir pan. O kiekvienas antstolių veiksmas įkainotas teisės aktuose“, – sakė pašnekovas.
A.Naujokaitis sakė didelio išieškojimų skaičiaus pokyčio nematąs, tačiau pripažino, kad jau porą metų pastebimas nesmarkus išieškojimų sumažėjimas.
„Tuo metu, kai greitojo kredito bendrovių veikla buvo nereglamentuota, šių bendrovių buvo galima rasti ant kiekvieno kampo. Veiklą pradėjus įstatymiškai reglamentuoti, bendrovių, kaip ir skolininkų, automatiškai sumažėjo. Kita vertus, skolininkų sumažėjo ir dėl to, kad prasiskolinusiems asmenims bendrovės paskolų jau nebeišduoda. Nes atsainiai į kliento galimybes žiūrinti bendrovė paprasčiausiai pasmerkta žlugti“, – sakė jis. Anot jo, išieškomų skolų dydis yra labai įvairus ir svyruoja nuo 100 litų iki 50 tūkst. litų, jei skolinamasi iš kelių greitojo kredito bendrovių bei bankų.
Taikys vienodus reikalavimus
V.Valvonio manymu, bendrovių savivalę nesunkiai sustabdytų bankams taikomas atsakingo skolinimo reikalavimas neskirti kredito, didesnio nei 40 proc. kliento mėnesio pajamų. Anot jo, tai būtų dar efektyviau nei numatyti, kur ir kokiomis priemonėmis galima išduoti greitąjį kreditą.
„Diskutuojama, kad greitųjų kreditų nereikėtų išduoti trumposiomis žinutėmis ar spaudos kioskuose, nes, pavyzdžiui, spaudos kioskas gali būti šalia lošimo namų, kur vartotojas tuo metu lošia. Tačiau juk negali numatyti visų panašių atvejų. Nustačius, kad bendrovė negali peržengti 40 proc. ribos, gyventojo galimybės nepamatuotai prisiskolinti iškart sumažėtų“, – svarstė jis.
Pašnekovo manymu, toks apribojimas taip pat pažabotų vienadienes, trumpalaikių tikslų siekiančias bendroves, kurios į rinką ateina tik greitai pasipelnyti ir vėl dingsta.
Nors L.Valickas sakė laukiantis teisės aktų, kurie suteiktų aiškumo greitųjų kreditų rinkoje, tačiau pabrėžė, kad smulkiuosius vartojimo kreditus teikiančios bendrovės ir bankai yra visiškai skirtingos institucijos. Todėl joms taikyti vienodų taisyklių, anot pašnekovo, negalima: „Būtina atsižvelgti į finansinės paslaugos specifiką: kredito dydį, terminą ir kitus svarbius aspektus.“
Bankai pernelyg didelio susirūpinimo greitųjų kreditų rinka
nerodo, nes su didele konkurencija nesusiduria. Ūkio banko Komercijos tarnybos vadovo Justo Babarsko teigimu, bankas greitųjų kreditų bendrovių konkurenciją junta tik teikdamas smulkiausius kreditus. Jo manymu, taikydamos agresyvią rinkodarą greitųjų kreditų bendrovės skatina asmenis skolintis ne visada objektyviai įvertinus skolinimosi sąlygas ir skolos grąžinimo galimybes.Rekomenduoja išbandyti galimybes
Banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė dėl greitųjų kreditų sakė esanti kategoriška ir namų ūkiams patarė nebūtinosioms prekėms ir paslaugoms skolintis tik gerai apsvarsčius savo galimybes. Pritrūkus pinigų ji pirmiausia siūlė peržiūrėti savo išlaidas ir susidėlioti prioritetus, apsvarstyti, ar norimas daiktas ar paslauga yra būtina.
Pašnekovės manymu, imti greituosius kreditus gyventojus dažnai paskatina noras gyventi geriau. Taupyti reikia ne vienus metus, todėl gyventojai ieško greitų sprendimų ir dažnai susigundo trumpalaike finansine gerove. Tačiau O.Bložienė pabrėžė, kad vieną mėnesį pritrūkus pajamų ir pasiskolinus, kitą mėnesį finansinė situacija geresnė nebus: „Juk jau kitą mėnesį reikės ne tik patenkinti būtinuosius poreikius, bet ir grąžinti paskolą, tad bet kokiu atveju reikės susiveržti diržus, ko nors atsisakyti.“
Be to, pašnekovė pabrėžė, kad greitųjų kreditų kainos dažniausiai yra didelės, tik žmonės nemoka teisingai apskaičiuoti palūkanų bei tikrosios kreditų vertės. Todėl jie nė nesitiki, kad paskolos dydis per tam tikrą laikotarpį gali išaugti net keletą kartų.
„Nesvarbu, kokia tai būtų paskola, – vartojimo, būsto ar pan., – prieš skolinantis geriausia išbandyti vieną pratimą. Reikėtų į šalį atsidėti tą sumą, kurią reikės mokėti už paskolą, ir pažiūrėti, ar iš likusių pajamų galima išgyventi“, – patarė O.Bložienė.
Komentaras
Marius Zaikauskas
Asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ projekto vadovas
Nebankinio sektoriaus paskolų paklausa nuosekliai auga nuo pat to momento, kai pradėjo formuotis nebankinio sektoriaus rinka. Praėjusių metų pabaigoje nebankinis sektorius, siekdamas įvertinti klientų pajėgumą grąžinti paskolą, kreditų biure atliko daugiau paklausimų nei bankų sektorius. Šiandien vartojimo kredito įmonės išduoda daugiau paskolų (skaičiuojant vienetais) nei bankų sektorius, kurį sudaro tiek bankai, tiek išperkamosios nuomos bendrovės, tiek kredito unijos.
2012 m. sausį–liepą vartojimo kreditų įmonės kreditų biure atliko vidutiniškai po 2387 paklausimus apie klientų mokumą kiekvieną dieną. Per mėnesį, pavyzdžiui, šių metų liepą, paklausimų skaičius perkopė 50 tūkst. Daugiausia jų nebankinis sektorius atlieka prieš pat savaitgalį arba iškart po jo, t. y. pirmadieniais ir penktadieniais.
Per visą nebankinio sektoriaus gyvavimo istoriją nuo 2007 m. vartojimo kreditų įmonės į kreditų biurą perdavė informacijos apie pradelstas skolas, siekiančias 348 mln. litų. Iš šios sumos padengta 161 mln. litų.
Paklausimų skaičius auga
Nebankinio sektoriaus (vartojimo kreditų įstaigų) paklausimų apie kliento mokumą skaičius 2008–2012 m.
Metai Paklausimų skaičius
2008 118 047
2009 184 552
2010 279 527
2011 444 814
2012* 36 548
Lina Mrazauskaitė
