Klaipėdietė Liuda į žurnalistus kreipėsi, kad paviešintų savo išgyventą istoriją. Moteris sako norinti viešai kalbėti apie tai todėl, kad tai nepasikartotų kitiems, o greitosios medikai atidžiau dirbtų. 88 metų tėvo Liuda neteko sausio pabaigoje. Po skaudžių išgyvenimų ji kreipėsi į Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos vyriausiąjį gydytoją siekdama išsiaiškinti, kodėl jos tėvui tąkart nebuvo suteikta skubi pagalba.
„Mano tėvukas per savaitę laiko sublogo. Tądien, kai pirmą kartą kvietėme jam greitąją, su juo buvo mano dukra. Aš dirbau. Dukra pasakojo, kad atvykę medikai patikrino tėčio kraujo spaudimą. Nežinau ar darė kardiagramą, tačiau apžiūrėję pasakė, kad nieko blogo jam nėra. Paskambino man ir gydytojas telefonu sakė, kad būklė normali, insulto nėra. Sako jis yra išgėręs raminamųjų ir jam todėl taip silpna. Kai aš kalbėjau su gydytoju, dukra pasakojo, kad tuo tarpu greitosios vairuotojas vaikščiojo po butą ir skaičiavo kiek yra kambarių,“ - pasakoja Liuda.
Diagnozė – senatvė
„Dukrai gydytojas pasakė, kad senelio diagnozė – senatvė. Patarė kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti siuntimą į ligoninę,“ - teigia Liuda.
Anot moters, 88 metų tėtis gyveno vienas. Tačiau buvo savarankiškas, savimi pasirūpino tinkamai: pats ėjo į parduotuvę, gamino maistą.
„Per savaitę tėvas taip visai sublogo. Jam buvo silpna. Jis savaitę laiko į tualetą nenuėjo. O man sako – važiuokite šeimos gydytojo siuntimo. Išsiprašiau iš darbo ir išvažiavau į polikliniką. Ten eilės, daug sergančiųjų, tačiau gavusi siuntimą grįžau pas tėtį ir vėl iškviečiau greitąją,“ - prisimena moteris.
Atvykę medikai, pasak Liudos, negalėjo patikėti, kad pacientas vis dar namuose. Esą tokios būklės jį būtina kuo skubiau perduoti medikams, neva jokio siuntimo šiuo atveju nebereikia.
„Atvažiavo antras ekipažas. Jie pečiais gūžčioja., stebisi, kaip galima siuntimo reikalauti, o ne vežti į ligoninę. Sako būtinai jau vežti, nes buvo ir abipusis plaučių uždegimas,“ - teigia klaipėdietė.
Ligoninėje vyras mirė
„Ligoninėje visos ligos pradėjo lįsti. Ir kepenys, ir inkstai atsisakė. Jis į tualetą savaitę neišėjęs. Pirmąjį kartą atvykę greitosios medikai net nepačiupinėjo žmogaus. Tikrino krūtinę, tačiau neįžiūrėjo plaučių uždegimo, tai juk čia komedija ar ne? Ligoninėje jau tėčio būklė ėmė labai prastėti. Sekmadienį jis pateko į reanimaciją, o trečiadienį mirė. Nepaleidžia mintis, jog jei būtų nustatę išart abipusį plaučių uždegimą, gal kažkas kitaip būtų buvę. Skaudu, kai yra toks požiūris į senyvo amžiaus žmogų, jis, galima sakyti, paliekamas numirti. Tačiau nors jis ir buvo 88 metų, tačiau kaip ir minėjau, gyveno vienas, buvo savarankiškas ir savimi pats pasirūpindavo,“ - skausmo neslepia Liuda.
Po nelaimės moteris kreipėsi į VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyriausiąjį gydytoją.
„Paskambinusi gydytojui pirmiausiai paklausiau, kodėl toks požiūris į ligonį? Gydytojas žadėjo pasišnekėti su visais ekipažais. Sako aš papeikimą tam gydytojui skirsiu. Aš pareikalavau, kad jie raštu man pateiktų, kokio pobūdžio šis papeikimas bus,“ - teigė Liuda.
„Yra kaip yra. Nieko jau nebe pakeisime, tačiau labai norėčiau, kad tokios istorijos nebesikartotų kitiems žmonėms,“ - tikina klaipėdietė.
Greitosios medikai skundą ištyrė
Šiuo metu VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas – atostogauja. Tačiau jo pavaduoja šią istoriją žino ir tikina, jog atsakymas į moters skundą jau paruoštas.
„Mes esame gavę skundą ir jį jau ištyrėme. Iki vasario 20 dienos turime jai atsakyti, bet ji atsisako mūsų atsakymo. Sitaucija buvo labai paprasta. Nieko ypatingo nebuvo. Vyras mirė ne dėl to, kad nebuvo nuvežtas į ligoninę. Jis į ligoninę nuvežtas buvo visiškai stabilus, be jokių didelių sveikatos sutrikdymų, todėl nežinome kodėl ji į mus kreipėsi dėl jo mirties. Juk jis mirė ligoninėje. Tačiau, kaip ir minėjau, skundą mes ištyrėme ir laukiame jos pageidavimo jį gauti,“ - portalui tv3.lt teigė VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis vyr. gydytoja pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė.
Pašnekovė sako, jog pirmą kartą vyras į ligoninę nebuvo vežamas todėl, kad moteris sutiko nuvykti pas šeimos gydytoją ir paprašyti siuntimo. Esą jį turint, pacientą daug paprasčiau yra pristatyti į ligoninę.
„Skundą parašiusios moters tėvas buvo paliktas su anūke. Ji pageidavo, kad iki išvežimo į ligoninę, grįžtų jos mama, tai yra vyro duktė. Bet mes juk neturime tiek laiko laukti, kol susirinks visa giminė ir nuspręs vežti ar ne pacientą į ligoninę. Todėl medikas pasiūlė, kad jeigu jau anūkės mama grįžinėja, tai gal gali užsukti pas šeimos gydytoją ir paprašyti siuntimo, nes taip būtų pacientas daug paprasčiau pristatytas į ligoninę. Ji neprieštaravo tai padaryti. Gavo siuntimą, nuvažiavo kita greitosios brigada ir nuvežė vyrą į ligoninę. Čia viskas labai paprasta ir kasdieniška,“ - situaciją aiškina N. Dambrauskienė.
Kada kvietsi greitąją pagalbą?
Tuo tarpu Valstybinės ligonių kasos atstovai primena, kad skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams.
„Reikia suprasti, kad kviestis greitąją pagalbą reikia tais atvejai, kai kyla reali grėsmė gyvybei, pavyzdžiui, patekus į autoįvykį, stipriai susižeidus, žmogui praradus sąmonę, esant tokiai būklei, dėl kurios gali sutrikti gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų veikla. Taip pat ir ligoninių skubiosios pagalbos skyriuje pagalba visuomet teikiama etapais – pirmiausia tiems žmonėms, kurių būklė yra sunkiausia ir yra grėsmė jų gyvybei, pavyzdžiui, kai žmogų reikia nedelsiant gaivinti," – teigia VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Oksana Burokienė.
