Gyventojų nepasitenkinimą ir politikų rietenas keliantis Panevėžio rajono greitosios medicinos pagalbos brigadų sumažinimas iš tiesų greitosios pagalbos paslaugų kokybei ir operatyvumui įtakos neturėjo. Tokią išvadą padarė Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba.
Kontrolierių prašė įsikišti
Rajono opozicija, žinodama, kad kontrolieriai atlieka Panevėžio rajono poliklinikos 2012 metų finansinį auditą, paprašė jų paanalizuoti šios įstaigos Greitosios medicininės pagalbos skyriaus veiklos rezultatus.
Opozicijoje dirbantys politikai ne kartą kritikavo poliklinikos direktorės Irenos Janušonienės sprendimą sumažinti greitosios pagalbos brigadų. Jų nuomone, nebuvo būtina tai daryti, nes rajono greitoji dirba nenuostolingai.
Kontrolės ir audito tarnybos vadovė Regina Viškelienė patvirtino, kad Greitosios medicinos pagalbos skyrius dirbo pelningiausiai, tačiau nesutinka, kad brigadų sumažinimas sukėlė neigiamų pasekmių.
„Audito metu, remdamiesi statistinių ataskaitų duomenimis, išanalizavome iškvietimų, tenkančių vienai brigadai, intensyvumą ir nustatėme, kad iškvietimų rodikliai nepablogėjo“, – sakė ji. Kontrolierė nesiėmė komentuoti, kodėl pastaruoju metu tai vieno, tai kito Panevėžio rajono kaimo gyventojai skundžiasi nesulaukę greitosios medicinos pagalbos arba jos laukę gerokai ilgiau nei turėtų.
R. Viškelienė akcentavo, kad auditoriai išvadas pateikė remdamiesi konkrečiais skaičiais apie iškvietimus, o šie esą nerodo, kad greitosios paslaugų prieinamumas kaimo žmonėms būtų pablogėjęs. Iš audito medžiagos matyti, kad kontrolieriai lygino praėjusių ir šių metų sausio–kovo mėnesių iškvietimus. Jų surinkti duomenys rodo, kad per šių metų tris mėnesius greitoji turėjo mažiau iškvietimų nei per tokį pat praėjusių metų laikotarpį.
2013 metų sausį per mėnesį sulaukta 70, pernai sausį – 715 iškvietimų. Vasarį – atitinkamai 589 ir 616, kovą – 561 ir 777 iškvietimų. Kontrolieriai nustatė, kad atvykimo pas ligonius laikas atitiko Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus reikalavimus, t. y. greitoji atvyko ne vėliau kaip per 25 minutes.
Greitosios sąskaita išlaiko kitas tarnybas
Rajono poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyrius buvo reorganizuotas praėjusių metų liepą – jo dispečerinė atskirta ir prijungta prie Panevėžio miesto greitosios pagalbos stoties. Iki reorganizavimo rajono GMP buvo 37,25 etato ir dirbo 37 žmonės, po reorganizacijos liko 34,25 etato, dirba 35 žmonės.
Greitosios pagalbos paslaugas teikia 2,75 brigados, t. y. trys brigados dirba dieną, poilsio ir švenčių dienomis, dvi budi naktimis. Pagal normatyvus, viena brigada turi aptarnauti 16 tūkstančių gyventojų. Panevėžio rajonui, kuriame, Statistikos departamento duomenimis, yra beveik 38,5 tūkstančio gyventojų, priklausytų turėti tik 2,4 brigados.
Rajono poliklinikos vadovė aiškina brigadų skaičių nuo 3 iki 2,75 sumažinusi todėl, kad mažėjant gyventojų mažėjo Ligonių kasos finansavimas. Poliklinika gavo 123 tūkstančiais litų mažiau. Kontrolierių teigimu, gydymo įstaigos vadovė turi teisę greitosios pelningo darbo sąskaita dengti nuostolingai dirbančius skyrius ar tarnybas.
Pavyzdžiui, pernai poliklinikai nemažų nuostolių atnešė Tiltagalių, Berčiūnų, Smilgių šeimos gydytojų kabinetai, Trakiškio, Upytės, Jotainių, Piniavos ir kai kurie kiti medicinos punktai. Nuostolingai dirbo ir Ramygalos bei Naujamiesčio slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės.
Ateityje sujungs
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas mano, kad tašką nesibaigiančiuose ginčuose dėl Panevėžio rajono greitosios padėtų jos sujungimas su miesto greitąja, tiksliau tariant, greitųjų centralizavimas.
Sveikatos apsaugos ministerija planuoja šalyje sukurti vieną nacionalinę greitosios pagalbos sistemą su centrine dispečerine ir keliais filialais. Tokia esą būtų valdoma operatyviai, greitosios pagalbos mašinos būtų išdėstytos taip, kad į įvykio vietą galėtų atvykti per trumpiausią laiką.
Panevėžyje lankęsis šalies premjero patarėjas sveikatos klausimais Antanas Vinkus, „Sekundės“ žiniomis, stebėjosi, kad miesto ir rajono greitosios pagalbos tarnybas skiria vos kelių šimtų metrų atstumas, o veikia dvi atskiros įstaigos.
Beje, Panevėžio miesto greitoji ir dabar važiuoja į rajoną bei atvirkščiai. Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Vilius Mitka sako, kad pastaruoju metu jiems į rajoną tenka vykti panašiai tiek kartų, kiek ir rajono greitajai važiuoti į miestą.
Jeigu mainai būtų labai nelygiaverčiai, įstaigos patirtų nuostolių. Ir rajono, ir miesto greitoji finansuojamos pagal gyventojų skaičių. Už vizitus į vadinamąjį „svetimą“ rajoną jos papildomai pinigų negauna.
Inga SMALSKIENĖ
