„Įmonės, duodamos kreditus, įvertina mokumą, tą mokumą vertina remdamosi gausybe duomenų bazių, informacija, kurią surenka ir kurią gali surinkti teisės aktų nustatyta tvarka apie vartojimo kredito besikreipiantį asmenį. Dėl to verslui tai nėra būdinga – išdalinti pinigus į kairę ir į dešinę“,– sako Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas Liutauras Valickas.
Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, vertinant bendrą pradelstų paskolų skaičių – „liūto dalį“, 74 procentus sudaro bankų ir kredito unijų paskolos.
„Įmonėms, kurios tame tarpe teikia ir smulkiuosius kreditus, tenka beveik 7 procentai. Iš tikrųjų tikrasis smulkiųjų kreditų kiekis yra mažesnis nei 7 procentai dėl to, kad mes čia vertinome pagal stambesnius kreditorius. Tai galima būtų kalbėti apie 5-6 procentus“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ teisininkas Anatolijus Kisielis.
Seimas jau ketvirtadienį turėtų svarstyti specialios darbo grupės rengtss Vartojimo kredito įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sugriežtinti greitųjų kreditų veiklą. Gresiant daugybei naujų veiklos apribojimų, smulkesnieji rinkos dalyviai sako bus priversti užsidaryti, mat juos norima reguliuoti griežčiau nei reikalauja Europos Sąjungos direktyvos.
„Taip, Lietuvos vartojimo kredito įstatymas yra griežtesnis negu direktyva, nes direktyva yra minimalaus harmonizavimo. Jinai nustato tam tikrus privalomus dalykus, o kitus gali sureguliuoti nacionalinė teisė. Pavyzdžiui, kreditai iki 200 eurų gali būti iš viso nereguliuojami. Bet mes manome, kad tokie maži kreditai gali būti taip pat didelė problema“,– sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė.
Tuo tarpu Smulkiųjų kreditų vartojimo asociacija tikina,kad, jei Seimas pritars visiems siūlomiems pakeitimams, Lietuva taps bene griežčiausiai vartojimo kreditų rinką visoje ES reglamentuojančia valstybe.
