70 proc. vairuotojų leistiną greitį viršija dažniau nei kartą per mėnesį, rodo draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ užsakymu atlikta apklausos rezultatai.
Pasak draudimo bendrovės Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico, atlikta vairuotojų apklausa atskleidė, kad dažniausia priežastimi, kodėl vairuotojai viršija greitį, tampa vėlavimas (32 proc.), noras aplenkti lėčiau važiuojančius automobilius (26 proc.) bei siekis greičiau nuvažiuoti iš taško A į tašką B (23 proc.). Penktadalis vairuotojų viršija greitį, nes yra įsitikinę, kad gerai valdo automobilį, 17 proc. vairuotojų važiuoja greičiau nei leistina, kad nesudarytų grūsčių keliuose, tuo tarpu apie 14 proc. nepastebi greitį ribojančio ženklo. Kas dešimtą vairuotoją greitį viršyti skatina šalia sėdintis sutuoktinis, kas šešioliktas vairuotojas tiesiog mėgsta gatvėse lenktyniauti su kitais.
„Dėl leistino greičio nepaisymo, vairuotojai nuvažiuoja nuo kelio, verčiasi, atsitrenkia į medžius, stulpus, kitas transporto priemones. Dažniausiai greitį viršijančių vairuotojų neįveikiamas išbandymas laukia posūkiuose“, – pasakoja A. Pilčicas. Jis atkreipia dėmesį, kad greitkeliuose dėl pernelyg didelio greičio vairuotojai dažniausiai nuvažiuoja nuo kelio, tuo tarpu mieste nelaimės būna kur kas skaudesnės – neretai nukenčia pėstieji. Važiuojant greičiau nei leistina laiko sutaupoma minimaliai, tuo tarpu rizika patirti eismo įvykį, tikimybė patirti sunkių sužalojimų ar net žūti ženkliai išauga.
Remiantis apklausos duomenimis, dažniausiai greitį viršija jaunesnio amžiaus didmiesčiuose gyvenantys vyrai.
Draudimo bendrovės statistika atspindi, kad eismo įvykio metu vairuotojai vidutiniškai patiria 2,2-3,4 tūkst. litų žalą. „Nors vidutinė žala siekia kelis tūkstančius litų, esame registravę ir keliasdešimt ar net kelis šimtus tūkstančių litų siekiančius nuostolius, kuriuos vairuotojai patyrė dėl viršyto greičio nesuvaldę automobilio. Pavyzdžiui, mūsų draudimo bendrovė yra atlyginusi 170 tūkst. litų siekiančias automobilio remonto išlaidas. Tokio brangaus naujo automobilio remonto prireikė tuomet, kai kasko draudimu apsidraudęs klientas viršijo leistiną greitį, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę“, – pasakoja A. Pilčicas.
Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ pernai pagal kasko ir privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą žalą eismo įvykio metu patyrusiems vairuotojams išmokėjo 50,6 mln. litų – beveik 10 proc. daugiau nei užpernai, kai išmokų suma siekė 47,4 mln. litų.
Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Prime Consulting“ vairuotojų apklausą atliko kovo 8-12 dienomis. Jos metu buvo apklausta 507 respondentų iš visos Lietuvos.
