Lietuvos keliais rieda daugybė skirtingų automobilių. Rodos, didelės nuostabos nekelia ir tai, kai gatvėje yra vis dažniau matomos 3–5 ar dar naujesnės transporto priemonės.
Tad jei planuojate pirkti naujesnį automobilį, tikėtina, nustebsite, kai salone pasigirs įkyrus, ausį spengiantis garsas arba mašina pati staiga sulėtės.Tačiau baimintis nereikėtų, mat tai nėra joks gedimas ar gamyklinis brokas.
Štai neseniai įsigaliojusios naujos taisyklės Europos Sąjungoje (ES) reikalauja automobilių gamintojų įdiegti tokias technologines priemones, kurios užtikrintų transporto priemonių greičio ribojimą.
Specialistai paaiškino, kad tokios greičio ribojimo priemonės gali veikti įvairiai. Tačiau iš esmės juos gali valdyti tas pats vairuotojas.
Važiuoti greičiau neleis?
Eismo nelaimės Europos Sąjungos (ES) keliuose vis dar kelia rimtą susirūpinimą. O dėl tūkstančių prarastų gyvybių griebiamasi ir naujų saugumo reikalavimų.
Todėl 2022 m. liepos mėnesį įsigaliojo Europos Sąjungos reglamentas, pagal kurį atsirado įpareigojimas, kad transporto priemonėse pradėtų veikti išmaniųjų greičio ribotuvų sistema (ISA).
Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, šiemet tokios technologijos naudojimas nuo liepos 7 d. tapo privalomas, t.y. visi automobiliai be išimties privalo turėti tokias sistemas.
„Veho Lietuva“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovas Marius Žielys, remdamasis „Mercedes–Benz“ gamintojų informacija, pasakojo, kad minėta sistema automobiliuose iš tiesų pradėta montuoti jau anksčiau, t.y. dar prieš įsigaliojant pagrindiniam reikalavimui.
„ISA sistemos veikia pasitelkiant daugiafunkcines kameras, sumontuotas po priekiniu transporto priemonės stiklu, ir (arba) GPS paremtą vietos nustatymą kartu su navigacinio žemėlapio duomenų bazėje saugoma informacija apie greitį.
Kameromis pagrįstos sistemos yra tikslesnės, o GPS sistemos naudoja žemėlapių duomenų bazės duomenis, kurių tikslumas gali skirtis“, – teigė jis.
Pasak automobilių techninio specialisto, pagrindinė tokios sistemos funkcija – informuoti vairuotoją apie esamus greičio apribojimus.
Tiesa, kaip rašoma portale „The Register“, automobilių gamintojai turi teisę pasirinkti, kokiu būdu sistema veiks, kai ji bus įdiegta į transporto priemonę.
Pavyzdžiui, viršijus greitį, vairuotojai savo automobilyje gali išgirsti perspėjimo signalą ar justi vibraciją. Tuo metu kitaip užprogramuota sistema gali iškart automatiškai sumažinti automobilio greitį, jeigu bus nustatyta, kad važiuojate greičiau, nei yra leidžiama tam tikroje kelio atkarpoje.
Taigi išskiriamos keturios pagrindinės ISA sistemos veikimo prevencinės priemonės, jei yra važiuojama per greitai:
- garsinis įspėjimas;
- vibracinis įspėjimas;
- jutiminis grįžtamasis ryšys (juntama per akceleratoriaus pedalą);
- greičio kontrolės funkcija (galimybė savarankiškai apriboti greitį).
Visgi Europos Komisijos atstovai tikina, kad greičio kontrolės funkcija, kai automobilio greitis bus automatiškai švelniai sumažinimas, nereikš, kad greičiau važiuoti nebegalėsite.
Prireikus važiuoti greičiau, tam reikės tik paspausti akceleratoriaus pedalą ir ISA sistema leis padidinti greitį.
„Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius pasakoja, kad tokios sistemos veikimo principas skirtinguose automobiliuose turi savų privalumų ir trūkumų.
„Pavyzdžiui, kai kuriuose automobiliuose vairuotojai gali savarankiškai pasirinkti, koks greičio ribojimas turėtų būti taikomas. Taigi, net ir paspaudus visą akceleratoriaus pedalą, jūs važiuosite tik tokiu greičiu, kokį nurodėte. Panorėjus šį ribojimą išjungti, jūs tai be vargo taip pat galėsite padaryti“, – sakė pašnekovas.
Nepaisant to, V. Milius svarsto, kad kitos sistemos funkcijos iš tiesų kai kuriais atvejais gali netgi būti įkyrios.
„Jeigu vairuotojai nėra įpratę prie kai kurių sistemos įspėjamųjų signalų, tai jiems gali nepatikti. Nes jei tik kirsite priešpriešinio eismo liniją ar viršysite greitį, sistema iškart įjungs perspėjimo signalą“, – kalbėjo jis.
Ir nors, kaip sako pašnekovas, tokią sistemos funkciją transporto priemonėje galima išjungti, tačiau ji ir vėl įsijungs automatiškai, kai tik užvesti automobilio variklį iš naujo.
Yra ir trūkumų
„Veho Lietuva“ atstovas aiškino, kad nors automobiliuose integruotos kameros yra gana pajėgios ir gali tiksliai atpažinti kelio ženklus, sistemos funkcionalumas bent jau kol kas nesiekia 100 proc.
O tai esą lemia skirtingos priežastys. Pavyzdžiui, tai priklauso ne tik nuo to, kokia programinė įranga naudojama automobilyje, bet ir kur yra pastatytas kelio ženklai.
„Pasitaikė atvejų, kai kelio ženkluose rodomi tarnybiniai numeriai buvo interpretuojami kaip greičio apribojimo vertės, todėl vairuotojui pateikta klaidinga informacija.
GPS sistemų atveju pagrindinė informacija apie leistiną greičio apribojimą yra saugoma žemėlapio programinėje įrangoje. Jei per tą laiką kai kuriuose ruožuose leistinas greitis pasikeitė, jis gali neatitikti tikrovės, tačiau vairuotojas vis tiek bus informuojamas pagal programinėje įrangoje saugomos informacijos duomenis.
Galutinė atsakomybė už greičio apribojimo laikymąsi tenka vairuotojui, kuris turi užtikrinti, kad sistemos interpretacijos būtų teisingos“, – teigiama komentare.
Tuo metu V. Milius antrina, kad pasitikėti naujomis funkcijomis 100 proc. tikrai nereikia. O pasvarstymai, ar tokia sistema turėtų neleisti vairuotojams padidinti greičio, nei yra leidžiama tam tikroje kelio atkarpoje, pasak pašnekovo, bent jau kol kas turėtų būti pamiršti.
„Nors automobiliai geba atpažinti kelio ženklus, tačiau kartais tai daroma klaidingai.
Juk kelyje gali nutikti daugybė skirtingų situacijų, kurių metu žmogus privalo savarankiškai ir greitai priimti sprendimą. Pavyzdžiui, atliekant vieną pavojingiausių manevrų – lenkimą“, – svarstė V. Milius.
Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, 2023 m. Lietuvos eismo saugos srityje buvo kritiniai metai. Nors eismo įvykių skaičius ketverius metus išlieka panašus, eismo įvykių pasekmės praėjusiais metais buvo tragiškes- nės nei 2022 m. – per metus žuvusiųjų skaičius padidėjo 33 proc. (2022 m. – 120, 2023 m. – 160), o sužeistųjų nežymiai sumažėjo (2022 m. – 2878, 2023 m. – 2843). Sudėtingi eismo įvykiai, didelis eismo dalyvių skaičius mirtinų eismo įvykių metu lėmė žuvusiųjų skaičiaus padidėjimą. Vien dviejų įvykių metu žuvo net 8 eismo dalyviai.
Vienas skaudžiausių praėjusių metų eismo įvykių įvyko balandžio mėn., kai, neturėdamas teisės vairuoti lengvojo automobilio, vairuotojas lenkė kitą transporto priemonę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su krovininiu automobiliu.
Šio įvykio metu žuvo lengvojo automobilio vairuotojas bei 4 keleiviai (2 iš jų nepilnamečiai). Kito priešpriešinio lengvųjų automobilių susidūrimo metu žuvo 3 eismo dalyviai – abiejų transporto priemonių vairuotojai ir keleivis.
