Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus viršininkas Igoris Tkačenko teigė, kad Lietuvoje esantis vanduo yra kalkėtas, tad kalkės kaupiasi vamzdžiuose ir sumažina jų skersmenį.
„Vamzdžių užkalkėjimas vienareikšmiškai padidina tą skaičių, kurį rodo skaitiklis. Jis rodo, kad vandens išnaudota daugiau, nors iš tikrųjų to vandens išnaudota buvo mažiau“, – kalbėjo I. Tkačenko.
Jo tvirtinimu, nors vamzdžių užkalkėjimas tikrai iškreipia skaitiklio rodmenis, sunku pasakyti, kokio dydžio paklaida galėtų būti.
„Negalima pasakyti, kiek mažiau gyventojai suvartoja. Gali būti trečdaliu, gali būti penkiais kubais. Bet kad mažiau, tai tikrai“, – teigė pašnekovas.
Kiek daug skaitiklis iškreipia realaus vandens suvartojimo duomenis, gali nustatyti tik specialus mokslinis tyrimas. Neatitikimą lemia daugelis veiksnių: koks vamzdžio diametras užkalkėjo, koks vandens srautas praeina, kiek toli nuo skaitiklio tas sukalkėjimas yra.
Specialisto tvirtinimu, patys gyventojai suprasti, kad jų vamzdžiai yra užkalkėję, nelabai gali.
Tačiau senos statybos daugiabučių gyventojams vertėtų susirūpinti dėl jų name esančių vamzdžių. Jei metaliniai vamzdžiai nekeisti ilgą laiką, juose tikriausiai bus susikaupęs nemažas kiekis kalkių.
„Namuose, kurie pastatyti 1970 metais, pavyzdžiui, Žirmūnuose, tai metalinius vamzdžius, aišku, kad reikia sutvarkyti“, – teigė Lietuvos metrologijos inspekcijos atstovas.
Vienas iš sprendimo būdų, kurį siūlo specialistas, tai vamzdį, esantį prie skaitiklio, keisti į plastikinį.
„Tuo turėtų pasirūpinti patys gyventojai“, – kalbėjo I. Tkačenko.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis Lietuvoje yra 17 800 daugiabučių gyvenamųjų namų (700 tūkst. butų), aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma. Iš jų apie 10 400 namų yra seni, sovietinės statybos, apie 1200 namų yra iš dalies modernizuoti, apie 1800 namų yra pilnai atnaujinti, o apie 1440 namų – naujos statybos daugiabučiai.
