Tikrai sutiksite, kad visiems bent retkarčiais reikia atsipalaiduoti. Ir kone kiekvienas žmogus ramybės ir atgaivos keliauja ieškoti gamtoje. Tad kodėl neapsilankius ten, kur į viena susilieja bekraščiai miškai, mėlynuojantys ežerai ir žmogaus nepaliesta gamta – Gražutės regioniniame parke. Ir nedvejokite – lankytis saugomose teritorijose išties galima.
Gražutės regioninis parkas užima 31 933 ha plotą ir apima dalį Zarasų ir Ignalinos rajonų savivaldybių. Jis priskiriamas miškingų, ežeringų regioninių parkų grupei. Regioninis parkas išsiskiria net 16 km besitęsiančiomis Antalieptės mariomis – tai sudėtingiausią konfigūraciją Lietuvoje turintis vandens telkinys su daugybe salų, pusiasalių ir įlankų. Antalieptės marios užtvindžiusios 26 ežerus, kurie susilieja Šventosios vandeniu užpildytame duburyje. Patikėkite – tikrai įspūdingas vaizdas. O galimybė keliauti, pažinti ir praleisti dieną šiame saugomame kampelyje neabejotinai suteiks nepamirštamų įspūdžių. Apsilankę Gražutės regioniniame parke galite patys pasirinkti, kaip norite keliauti: pėsčiomis, dviračiais ar net vandens transportu. Tad susipažinkime.
Šavašos pažintinis takass pažintinis takas Šavašos pažintinis takas – Šavašos upės žemupyje įkurtas pėsčiųjų takas, kuriuo galima vaikštinėti ir grožėtis atsiveriančiais vaizdais. O grožėtis tikrai yra kuo! Takas įkurtas palei Šavašos upę, kurios slėniai atima žadą, o upės vandenys krinta 11 metrų kas vieną kilometrą. Atrodo, kad tai ne Lietuvos, o didžiulių kalnų upė. Vaikščiodami Šavašos upės pakrante pasigrožėkite bebryne, lūžų mišku, kertine miško buveine. Keliaudami išvysite praeities pėdsakus, išlikusius žemėje, o informaciniai stendai su topografiniais žemėlapiais padės nepasiklysti ir detaliau supažindins su regioniniu parku. Neslėpsime – keliaujant šiuo taku teks paplušėti, prireiks fizinio pasirengimo, tačiau vaizdinga vieta to verta. Pavargus atgauti kvapą galite „Zuikių“ mokykloje ar meilės salelėje Šavašos upės vingyje.
Degučių pažintinis takas Kelioms valandoms nerkite į žalumos ir parko įžymybių sūkurį. Degučių pažintiniu taku galima keliauti pėsčiomis, minant kalnų dviračio pedalus, o žiemą į nepamirštamą nuotykį leistis slidėmis. Kiekvieną kartą, priėję vis kitą stotelę (jų yra net 14), sužinosite daug įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kur gyvena pelėda lututė (o galbūt net ją išvysite), išsiaiškinsite, koks paslaptingo gyvūnėlio – šikšnosparnio gyvenimas. Pasiryžę keliauti šiuo Gražutės regioninio parko taku, žvilgtelėsite į samanų karalystės įvairovę (žinoma, tik iš tolo), susipažinsite su pataisų – sporinių augalų rūšimis. Aplankę aukštapelkę ir žemapelkę, galėsite palyginti, kuo jos skiriasi – skirtumų tikrai pastebėsite. O kur dar Degučių pilkapiai ir nuo Degučių piliakalnio atsiverianti graži panorama. Po pažinties su šia Gražutės regioninio parko dalele galima atsipūsti netoliese esančioje poilsiavietėje, paplaukioti ir atsigaivinti Samanio ežere.
Pažintinis takas „Ąžuolas“ Pažinti miško gyvenimą iš arti galima keliaujant pažintiniu taku „Ąžuolas“. Čia ne tik sužinosite, kaip tvarkomas saugomoje teritorijoje esantis miškas, jo aplinka, bet ir išvysite miško vertybes, galėsite stebėti jame vykstančius procesus. Net 12 informacinių stendų supažindins su žaliuojančiais medžiais, jų gebėjimu plėstis, augti be žmonių pagalbos. Ant šlaito auga įvairių medžių rūšių: guobų, klevų, liepų, uosių. Tačiau miškas – tai ne tik medžiai. Ant šių lapuočių ir spygliuočių tarpsta įvairūs miško organizmai. Aplink tyvuliuojančios pelkės svarbios miškų gyvavimui. Vos dviejų valandų kelionė šiuo taku praskleis miško gyvenimo paslapčių šydą.
Dviračių trasos Gražutės regioninio parko teritorija žavi kalvotu reljefu, gausybe ežerų ir itin vaizdinga gamta. Ne vienas šį gamtos kampelį vadina Lietuvos Šveicarija. Kalvotais miško takeliais itin malonu keliauti kalnų dviračiais. Parko teritorijoje galynėtis su vėju galima dviem maršrutais: Gražutės didžiuoju dviračių trasos žiedu ir Gražutės mažuoju dviračių trasos žiedu. Šios trasos kertasi, tad savo jėgas išbandyti galima abiem keliais. Keliaujant ilgesne trasa galima apžiūrėti Kiemonių piliakalnį, pilkapynus, išvysti Salako pušį ir Egles seses. Dėmesį traukia Švento ežeras, Luodžio ežeras ir Antalieptės marios su 50 salelių. Mažesnis trasos žiedas ne mažiau įdomus: čia stūkso Apkartų ir Samaukos pilkapynai, Bielkaučiznos piliakalnis, Gulbinės liepos. Pakeliui – Janinos Milašienės bitininkystės ūkis. Tad ar atsiras tokių, kurie nenorėtų užsukti ir paskanauti ekologiško medaus?
Šventosios upės vandens trasa Dar nepažintus kampelius, kurių kitomis transporto priemonėmis pasiekti neįmanoma, galima apžiūrėti plaukiant. Šventosios upės trasos ilgis parko ribose yra 40 km. Plaukdami apžiūrėsite Luodžio ežero salas, Juodojo rago ir Žvėrinčiaus pusiasalius, pakeliui užsukite ir į Tiltiškių energetikos muziejų. Įplaukus į Antalieptės marias galima pasigrožėti aukštomis pakrančių atodangomis, salomis, įlankomis.
Teminiai pasakų kaimai Aukštaitijos regione siūloma kiek neįprasta pramoga – apsilankyti viename iš trijų teminių pasakų kaimų: Lieptų, Senolių ir Paukščių, kuriuose organizuojamos edukacinės programos, o gyvenimas primena praeitį. Lieptų kaimas Antalieptė – tai vietovė, išraizgyta tiltų ir lieptų. Vienas žymiausių – Antalieptės viduryje kabantis tiltas per Šventosios upę. Sakoma, kad jis stebuklingas. Perėję lieptą, nusikelsite į pagoniškus laikus, kai pasakiškos būtybės gyveno kartu su žmonėmis. Taip pat paragausite be galo gardžių zuikio blynų ar pačių kaimiškoje krosnyje iškeptų lieptainių. Visa tai laukia sudalyvavus edukacinėje programoje „Senasis lietuvių tikėjimas, dievai, deivės, mitologinės būtybės“.
Vajasiškis – tai daugybę papročių, autentiškumo išlaikęs Senolių kaimas. Čia rengiamos edukacinės programos nukelia į XIX amžių. Žibalinės lempos šviesoje mokoma vyti virves, verpti, mušti sviestą. Bet čia laukia ne tik darbas – kaimelyje galima pasiklausyti kaimo moterų sekamų pasakų, padainuoti liaudies dainų ar sudalyvauti kaimo vakaronėje. Įsitikinsite, kad kaime gamintas maistas paprastas, tačiau be galo skanus. O jei po šokių ir dainų nuspręsite likti, turėsite galimybę pernakvoti nameliuose, pastatytuose iš tikro šieno!
Informacija iš elektroninio žurnalo "Platumos".
