„P. Gražulio veiksmai negali būti vertinami kaip tarnybinis (drausminis) nusižengimas, nes jo veikoje yra visi būtini nusikalstamos veikos (piktnaudžiavimo) sudėties požymiai“,– konstatavo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.
Byloje nustatyta, kad P. Gražulis, veikdamas privataus juridinio asmens, t. y. UAB „Judex“, interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis. Tokiais veiksmais P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei.
Teisėjų kolegija pabrėžė, kad P. Gražulis, būdamas Seimo narys ir veikdamas UAB „Judex“ interesais bei siekdamas iš šios bendrovės gauti turtinės naudos, suvokė, jog tyčia piktnaudžiauja tarnyba, pažeidžia Konstitucijos nuostatas ir galiojančius įstatymus, nes Seimo nario mandatą naudojo ne savo pareigoms atlikti, o privatiems interesams. Tokiais veiksmais sudarytas įspūdis, kad Seimo nariai, kuriems, kaip Tautos atstovams, suteiktas aukščiausias visuomenės pasitikėjimas įstatymų leidybos srityje, patys kurdami įstatymus gali jų nepaisyti.
Apeliaciniame skunde įrodinėtos aplinkybės, kad UAB „Judex“ nepatyrė jokios žalos, kad iš UAB „Judex“ gauta turtinė nauda buvo atlyginta ir kad Seimas, pirmą kartą svarstydamas klausimą dėl leidimo P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tokio sutikimo nedavė, teisėjų kolegijos nuomone, nepašalina nei P. Gražulio kaltės dėl nusikaltimo padarymo, nei fakto, kad jis siekė bei gavo turtinės naudos iš savo neteisėtų veiksmų.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-250-658/2022 įsigalioja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
