Uosialapiai klevai, nevaldomai išplitę upių pakrantėse ir uzurpavę paupio buveines, gražiausiose Vilnelės pakrantėse šį pavasarį nebeatgims. Nuo šios agresyvios invazinės rūšies sostinėje išvaduota daugiau nei 7 km (66 ha) Vilnelės pakrančių, pranešė Lietuvos gamtos fondas.
Uosialapis klevas (Acer negundo) – viena agresyviausių Lietuvoje aptinkamų invazinių augalų rūšių, nustelbiantis paupio bendrijas ir taip keliantis grėsmę vietinių augalų rūšių išlikimui, niokojantis kraštovaizdį bei keliantis grėsmę žmonių sveikatai dėl žiedadulkėse esančių stiprių alergenų. Lietuvos gamtos fondas, LR Aplinkos ministerijos užsakymu, vietovėse, kur uosialapis klevas labiausiai išplitęs, vykdo šio augalo populiacijos reguliavimą.
Vandens telkinių pakrantėse uosialapiai klevai išplinta labai lengvai, nes sėklas išnešioja vanduo. Neries, Nevėžio, Nemuno pakrantėse uosialapis klevas tampa vyraujančia medžių rūšimi, jų brūzgynų paunksmėje negali augti įprastai paupio bendrijoms būdingi augalai. Šis iš Šiaurės Amerikos į Lietuvą XX a. I pusėje atvežtas augalas išplito ir įsitvirtino, nes yra labai gyvybingas: nukirtus jį, kelmas dar ilgai leidžia atžalas, o ant žemės nukritusios smulkios šakelės labai sparčiai įsišaknija.
Kad su iš kelmo atželiančiomis atžalomis netektų kovoti dešimtmetį, praėjusią vasarą uosialapiams klevams sušvirkšta herbicidų injekcija. Žiemą augalai iškirsti ir išvežti iš Vilnelės pakrančių. Uosialapio klevo sąžalynai sostinėje iškirsti 7 km atkarpoje nuo Olandų žiedo iki Rokantiškių kapinių, iš viso nuo šio agresyvaus augalo išvaduota 66 ha Vilnelės pakrančių, čia augantys medžiai buvo apie 20-25 m. amžiaus.
Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Danas Augutis pastebi, kad, laiku neužkirtus kelio invazinių augalų rūšių, tokių kaip uosialapis klevas, plitimui, jos stipriai suveši ir užgožia vietovei būdingą augmeniją. „Pašalinant šį invazinį augalą, padedama atsikurti natūralioms paupio buveinėms, pamažu jose atsigaus ir ims vešėti paupio bendrijoms būdingai augalai, kurie uosialapių klevų ūksmėje negalėjo augti. Šios invazinės rūšies išplitimas – akivaizdus pavyzdys, kaip neapgalvotai kišantis į gamtą galima sugriauti ekosistemos pusiausvirą. Praėjus pusšimčiui metų po neatsargaus šios rūšies įkurdinimo Lietuvoje, tenka taisyti jo pasekmes – imtis populiacijos reguliavimo. Tikimės, kad ši priemonė bus efektyvi ir ilgainiui pakrantėse atsikurs ir suvešės dešimtmečiais uosialapio klevo nustelbta augmenija“, – sakė D. Augutis.
Invazinės rūšys yra viena didžiausių grėsmių gamtinei įvairovei pasaulyje, jos sukelia ne tik gamtosaugos problemų, tačiau ir nuostolių žemės ūkiui, miško pramonei, turizmui, kelia grėsmę žmonių sveikatai. Europos Komisijos duomenimis, Europoje aptinkama apie 11 000 svetimžemių rūšių, šis skaičius sparčiai didėja. Kiekvienais metais Europoje aptinkama dešimtys naujų augalų rūšių, atkeliavusių iš įvairių pasaulio regionų. Lietuvoje šiuo metu yra žinoma apie 548 rūšių svetimžemių augalų, iš jų apie 46 rūšys yra invazinės ir dar apie 60 rūšių – potencialiai invazinės, ateityje galinčios kelti rimtų gamtosaugos problemų.
