Reikalaudami ministro pirmininko atsistatydinimo vakar į Madrido gatves išėjo šimtai tūkstančių Ispanijos viešojo sektoriaus darbuotojų. Drastiškų taupymo priemonių banga atsirito ir į šią euro zonos valstybę.
Taupys žmonių sąskaita
Dar šį mėnesį Ispanijoje turėtų įsigalioti šalies Vyriausybės priimtos biudžeto deficito mažinimo priemonės. Numatyta 5 proc. sumažinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Taupymo planui šalies Parlamentas prieš dvi savaites pritarė vieno balso persvara.
Imdamasi radikalių taupymo priemonių Ispanijos Vyriausybė tikisi 15 mlrd. eurų sumažinti šalies biudžeto deficitą, šiuo metu siekiantį 11 proc. Europos Sąjunga ir JAV Vyriausybė spaudžia Ispaniją gerokai apkarpyti išlaidas, kad šalies neištiktų Graikijos likimas.
Ispanijos profsąjungų duomenimis, vakar į gatves išėjo 75-80 proc. iš 2,5 mln. viešojo sektoriaus tarnautojų. Dėl protestų neveikė daugelis mokyklų, sutriko viešojo transporto eismas, į darbą neatėjo medikai, tuščios liko teismų salės.
Valdžia suklydo
Pastaraisiais mėnesiais masiniai streikai buvo paralyžiavę Graikiją. Ši šalis pirmoji ėmėsi drastiškų taupymo priemonių, siekdama išbristi iš krizės, apėmusios 16 euro zonos narių.
Gegužę Ispanijos premjeras Chosė Luisas Rodrigesas Sapateras (Jose Luis Rodriguez Zapatero) paskelbė, kad birželį viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai bus sumažinti 5 proc., o kitąmet - įšaldyti. Taip pat bus įšaldyta dalis pensijų. Atsisakoma išmokų tėvams gimus vaikui.
Profsąjungos niršta, kad pirmiausia skaudžiai baudžiami viešojo sektoriaus darbuotojai. Jie kaltina Socialistų partiją nesilaikant ankstesnių pažadų - mėnesių mėnesius šalies valdžia atkakliai tvirtino, kad ekonomikos krizė Ispanijos gyventojų praktiškai nepalies.
Aklas karpymas
“Neįmanoma, kad algų sumažinimas kaip nors paskatintų ekonomikos augimą. Tai tereiškia, kad žmonės nebepirks tiek daug, tad ir ekonomika augs lėčiau", - teigė vienas profsąjungos narys.
Protestuotojai reikalavo, kad ministras pirmininkas atsistatydintų. Susirinkę prie Finansų ministerijos Madrido centre jie kaltino bankininkus ir spekuliantus sukėlus finansų krizę ir paprastus žmones pavertus atpirkimo ožiais.
“Taupymo priemonių pakete yra kitas skyrius, kurio Vyriausybė dar nepalietė. Pradedant ministerijų konsultantais, pareigūnų automobiliais ir kitais nereikalingais prabangos dalykais", - kalbėjo Darbininkų profsąjungos komunikacijos sekretorius Chosė Luisas Fernandesas (Jose Luis Fernandez). Prognozuojama, kad nedarbas Ispanijoje netrukus pasieks 20 proc. ir bus didžiausias visoje ES.
Kontroliuos besąlygiškai
Euro zonos finansų ministrai pasirašė būtinus dokumentus siekdami sukurti 500 mlrd. eurų Europos Sąjungos antikrizinį fondą. Šio fondo lėšos bus skirtos padėti ES valstybėms narėms, kurios negali susidoroti su finansiniais sunkumais.
Tačiau nuo šiol visos ES narės privalės savo biudžetų projektus prieš svarstymą nacionaliniuose parlamentuose pateikti įvertinti Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.
Pasak ES prezidento Hermano Van Rompejo (Herman Van Rompuy), ES finansų ministrai sutarė griežčiau bausti šalis, kurios pažeidė ES biudžeto taisykles. “Šiuo metu baudžiama tuomet, kai važiuojama degant raudonai šviesai. Nuo šiol šalis gali sulaukti sankcijų, jei važiuos degant geltonai šviesai", - teigė H.Van Rompejis.
