Graikijos turto plėtros fondas (HRADF) sudarė 40 negyvenamų ir netoli žemyno esančių salų, kurios galėtų būti išnuomotos nuo 30 iki 50 metų, sąrašą, pranešė fondo vykdomasis direktorius Andreas Taprancis (Andreas Taprantzis).
„Mes atrinkome salas, kurios įsikūrusios netoli žemyno, kuriose nebloga infrastruktūra ir kurios nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui“, - sakė pareigūnas, nepaaiškinęs, kokia infrastruktūra gali būti negyvenamose salose.
Anot A. Taprancio, norint išnuomoti salas būtina priimti atitinkamą įstatymą, praneša „RIA Novosti“.
HRADF darbuotojai ištyrė 562 iš 6 tūkst. Graikijos salų. Į sąrašą pateko salos, kurių plotas sudaro nuo 500 kv. metrų iki 3 kv. kilometrų.
Tuo tarpu kai kuri vietos žiniasklaida skelbia, kad galimybę įsigyti Graikijos salas svarsto Izraelis, kuris šioje strateginiu požiūriu svarbioje Viduržiemio jūros vietovėje norėtų statyti karinę jūrų bazę.
Nuo 2010 metų, kai Graikija, slegiama didžiulių įsiskolinimų, pirmą kartą kreipėsi į Europos Sąjungą ir Tarptautinį valiutos fondą (TVF) dėl pagalbos, pranešimai apie Graikijos salų „išpardavimą“ ne kartą pasirodė tarptautinėje žiniasklaidoje. Tačiau Graikijos valdžia kaskart paneigdavo šią informaciją.
Rugpjūtį Radikaliųjų kairiųjų jėgų opozicinė partija (SIRIZA), birželio mėnesio rinkimus nedideliu atotrūkiu pralaimėjusi Antonio Samaro (Antonis Samaras) partijai „Naujoji demokratija“, apkaltino vyriausybę planais išparduoti salas. SIRIZA rėmėsi Graikijos premjero interviu Prancūzijos laikraščiui „Le Monde“.
Tuo tarpu oficialusis vyriausybės atstovas Simosas Kedikoglu (Simos Kedikoglu) pareiškė, kad laikraštis klaidingai interpretavo Graikijos premjero žodžius. Anot atstovo, premjeras kalbėjo ne apie pardavimą, o apie kapitalo panaudojimą. „Juolab kad laikraštis “Le Monde„ suskubo pataisyti klaidingą antraštę“, - pažymėjo vyriausybės atstovas.
Ministrų kabinetas pranešime taip pat pateikė citatą iš premjero interviu, kur teigiama: „Mes neturime privačių salų, tik nedideles uolėtas saleles, negyvenamas salynų daleles. Komercinis salų panaudojimas gali būti įmanomas tik tuo atveju, jeigu tai nepažeis nacionalinio saugumo interesų. Jokiu būdu nekalbama apie jų išpardavimą, o apie tai, kaip paversti negyvenamą žemę kapitalu, kuris uždirbtų pajamų už teisingą kainą“.
