Sausio 25 dieną Graikijoje vyksiančiuose pirmalaikiuose rinkimuose pergalė prognozuojama kairiųjų partijai „Syriza“, kuri žada nebetęsti tarptautiniams skolintojams įsipareigotų ekonominių reformų, o dėl to šaliai gali tekti atsisveikinti su euro zona. Tačiau VU TSPMI direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas pastebi, kad po rinkimų partijos neretai pamiršta bent dalį to, ką kalbėjo rinkimų kampanijos metu. Todėl politologas mano, kad kompromisinės politikos scenarijus yra labiau tikėtinas.
Jam pritaria „Swedbank“ finansų makleris Renatas Žeknys. „Politikoje didelę dalį sudaro populizmas. Po rinkimų „Syriza“ gali pamiršti savo pažadus“, – LRT.lt sakė jis.
Pirmalaikiai visuotiniai rinkimai šalyje paskelbti po to, kai gruodžio pabaigoje parlamentui ir trečiu mėginimu nepavyko išrinkti prezidento. Vadovaujantis Graikijos konstitucija, tokiu atveju parlamentas yra paleidžiamas.
Prezidento rinkimus boikotavusi „Syriza“ dabar tikisi pergalės artėjančiuose rinkimuose ir, nors naujausios apklausos rodo nedidelį rinkėjų palaikymo sumažėjimą, ją greičiausiai pasieks.
Remiantis trečiadienį paskelbtomis televizijos kanalo „Mega“ ir savaitraščio „To Pontiki“ užsakytomis apklausomis, „Syriza“ palaiko nuo 28,5 iki 31,6 proc. rinkėjų. Antroje vietoje – reformas vykdžiusi konservatyvi partija „Naujoji demokratija“, už kurią balsuotų 25,3–28,6 proc. rinkėjų.
Po Naujųjų metų nuo kairiosios PASOK atsiskyręs ir apie naujos „Judėjimo už pokyčius“ partijos įkūrimą paskelbęs buvęs Graikijos premjeras George`as Papandreou surinktų vos 2,5–2,6 proc. balsų ir neperžengtų 3 proc. patekimo į parlamentą ribos.
Sunki ekonominė padėtis
Nuo krizės pradžios Graikijos ekonomika susitraukė daugiau nei 25 proc. Nedarbas siekia 26 proc., darbo neturi maždaug kas antras jaunuolis. Pastebimai išaugo ir valstybės skola: 2008 metais ji siekė 105 proc. BVP, o 2014-ųjų pabaigoje jau apie 180 proc. BVP.
80 proc. (per 260 mlrd. eurų) šios skolos priklauso euro zonoje veikiantiems kreditoriams. Pastaraisiais metais finansų sektorius praktiškai neinvestavo į Graikijos vertybinius popierius, ir didžioji jų dalis priklauso kitų Europos šalių bankams bei Tarptautiniam valiutos fondui (TVF).
Graikija buvo pirmoji Europos valstybė, 2010 metų gegužę sulaukusi finansinės pagalbos. Apie galimą šalies pasitraukimą iš euro zonos aktyviai diskutuota ir 2011 bei 2012 metais. Maža to, Graikija yra vienintelė euro zonos valstybė, kurios skola buvo restruktūrizuota.
Nori skolos nurašymo
„Syriza“ lyderis Alexis Tsipras teigia nenorintis, kad Graikija paliktų euro zoną, tačiau vienas pagrindinių jo partijos tikslų yra bent pusės milžiniškos šalies skolos nurašymas. Toks reikalavimas kitoms euro zonos narėms, o labiausiai Vokietijai, tikrai nepatiktų.
Net jeigu vokiečiai sutiktų atleisti graikus nuo skolų grąžinimo, tai galėtų sukelti papildomų problemų, nes to paties galėtų užsimanyti ir kitos įsiskolinusios šalys: Italija, Portugalija, Airija, Ispanija, Prancūzija. Taupymo politika ir šiose valstybėse į populiarumo aukštumas iškėlė radikalių pažiūrų partijas. Ispanijoje – „Syrizai“ ideologiškai artimą „Podemos“, Prancūzijoje – kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Nacionalinį Frontą, Italijoje ekstremistai tiek iš kairės, tiek iš dešinės laukia pirmos naujojo premjero Matteo Renzi klaidos.
Labiausiai atlaidus požiūris į lengvabūdžius graikus nepatiktų Vokietijos rinkėjams, kurie galėtų nusigręžti nuo kanclerės Angelos Merkel ir savo simpatijas nukreipti į dar dešinesnes partijas, pavyzdžiui, prieš eurą nusistačiusią „Alternatyvą Vokietijai“.
Greičiausiai dėl to A. Merkel oficialiai teigia, kad Graikija privalo likti euro zonoje, nors kiti Vokietijos vyriausybės nariai netiesiogiai gąsdina, kad išrinkusi „Syriza“ Graikija bus priversta palikti pinigų sąjungą, o tai reikštų dar didesnius ekonominius sunkumus.
R. Vilpišauskas atkreipė dėmesį į tai, kad „Syriza“ pati viena nesugebės suformuoti valdančiosios daugumos, todėl jai teks ieškoti partnerių.
„Mažai tikėtina, kad jie susidėtų su kraštutiniais dešiniaisiais („Auksine aušra“), todėl jiems teks kalbėtis su dabartinėmis valdančiosiomis centro kairės ir dešinės partijomis. Dėl to „Syriza“ turės pakoreguoti savo teiginius, o savo rinkėjams galės pasiteisinti, kad neturėjo kitos išeities“, – sakė pašnekovas.
Politologas teigė, kad, patekęs į valdžią, A. Tsipras gali pradėti laikytis labiau kompromisinės politikos, nors neatmeta tikimybės, jog jis ir toliau laikysis kategoriškos pozicijos.
„Turbūt dėl to tiek Vokietijos, tiek Graikijos valdantieji dar iki rinkimų stengiasi paveikti rinkėjus – kad jie pagalvotų ne tik apie protesto balsą, bet ir apie galimas neigiamas pasekmes ekonomikai“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.
Nebesureikšmina
R. Žeknio manymu, šiandien rinkos nebesureikšmina galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos. „Prieš tai Graikiją reikėjo gelbėti, o dabar euro zona yra pilnai pajėgi išsilaikyti ir be jos“, – sakė finansų makleris.
Jis pastebėjo, kad konfliktas tarp Graikijos ir „Troikos“ – Europos Komisijos, Europos Centrinio Banko (ECB) ir TVF – gali turėti įtakos sprendimams dėl kiekybinio skatinimo pradžios.
„Realiai tokie veiksmai bendrai valiutai nesuteikia galimybių stiprėti, euras silpnės. Euro zonos konkurencingumas didės, nes silpna valiuta padės išjudinti infliaciją. Tai privers ECB permąstyti savo veiksmus, kaip jau atsitiko dėl pingančios naftos“, – LRT.lt sakė R. Žeknys.
Lietuviams jaudintis neverta
„Paprastam lietuviui dėl rinkimų Graikijoje jaudintis neverta, – teigė pašnekovas, – jų įtaka mums nebus didelė, bet jie gali paveikti ECB politiką, o tai jau yra pakankamai svarbu.“
Tiesa, R. Žeknys pabrėžė tai, kad besiklostanti situacija neturi precedento, todėl ir prognozuoti jos padarinius yra sunku, nes yra labai daug nežinomųjų.
http://www.delfi.lt/verslas/verslas/graikijos-likimas-euro-zonoje.d?id=66858348#ixzz3OKBtIEk7
