„Per savo vizitą EK, ECB ir TVF bei Graikijos vyriausybė tarėsi dėl priemonių, būtinų ekonomikos augimui, užimtumui ir šalies konkurencingumui atkurti, finansinei sistemai sustiprinti ir biudžeto stabilumui užtikrinti, kartu siekiant, kad dėl to nenukentėtų šalies socialinė sfera“, - teigiama pranešime.
Anot TVF, tarptautinių kreditorių vadinamajam „trejetui“ ir Graikijos valdžiai pavyko susitarti dėl pagrindinių priemonių mainais į 31,5 mlrd. eurų finansinę paramą, tačiau kiti klausimai tebesvarstomi.
To metu didžiausios šalies profsąjungos - GSEE, vienijanti privataus sektoriaus darbuotojus, ir valstybės sektoriaus darbuotojų - ADEDY, rengia visuotinį streiką, kuris ketvirtadienį greičiausiai paralyžiuos bankų, kompanijų ir įstaigų darbą Graikijoje.
Streikas ir protesto demonstracijos buvo rengiamos prieš pat prasidedant Europos Sąjungos viršūnių susitikimui, siekiant pademonstruoti nepasitenkinimą memorandumu dėl Europos Komisijos (EK), Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) teikiamos šaliai finansinės paramos mainais į griežtas taupymo priemones. Dėl to, tvirtina protestantai, jau keleri metai smunka šalies ekonomika.
Išvakarėse Graikijoje streikavo advokatai, notarai, teismų vykdytojai, gydytojai, inžinieriai, farmacininkai ir žurnalistai. Dėl šių akcijų ketvirtadienį šalyje nepasirodys laikraščiai.
Masinės protesto demonstracijos vyksta iškart po pranešimų apie „pasiektą pažangą“ per Graikijos vyriausybės derybas su tarptautinių kreditorių trejetu - EK, ECB ir TVF. Nuo 2010 metų ir kreditoriai teikia šaliai finansinę paramą mainais į biudžeto išlaidų, atlyginimų karpymą bei struktūrines reformas. Tik pasiekusi galutinį susitarimą su „trejetu“ Graikija galės gauti eilinę finansinės paramos dalį - 31,5 mlrd. eurų, be kurios jau lapkričio pabaigoje liktų be lėšų.
Protesto akcijų dalyvius palaiko pats Graikijos prezidentas Karolos Papoulias, kuris antradienį užsipuolė tarptautinius kreditorius dėl primestų naujų griežtų taupymo priemonių. Valstybės vadovas pabrėžė, kad graikai jau „paaukojo viską, ką galėjo“. Pasak prezidento, „šalis grumiasi, kad išliktų, o jeigu išgyvens, ji išspręs visus likusius klausimus“. K. Papoulias piktinosi tuo, kad už turtuolių skolas tenka mokėti eiliniams graikams, ant kurių pečių gula visa krizės našta.
